Lietuvoje už daugumą išmaniųjų įrenginių žalų atsakingi suaugusieji. Mobilieji telefonai tapo tokia svarbia žmonių gyvenimo dalimi, kad su jais nenorima skirtis nė minutei: ant jų užkrenta indai virtuvėje, jie skęsta voniose, unitazuose, yra netyčia išskalbiami, sulaužomi po transporto priemonių ratais ar tiesiog išslysta iš rankų, kišenių ir sudūžta.
Remiantis BTA apdraustų išmaniųjų įrenginių žalų statistika, dažniausiai nukenčia mobilūs telefonai – 80 proc. ir likę 20 proc. – planšetiniai bei nešiojami kompiuteriai. Dažniausi registruojami gedimai – sudužę mobiliųjų telefonų ekrano stiklai, dėl smūgio, apliejimo ar įkritimo į vandenį sugedę vidaus mechanizmai.
„Daugiausiai telefonų sugadinama kasdieninėse situacijose: žmonės ir tvenkinius kasa, ir betonavimo darbus atlieka su išmaniaisiais kišenėse, netyčia išmeta juos lipdami iš mašinos ar pamiršta, kad prieš išvažiuodami pasidėjo telefoną ant automobilio stogo. Taip pat telefonai išslysta iš rankų, nukrenta nuo stalo, baro ar kito paviršiaus, yra apliejami. Mūsų praktika rodo, kad už absoliučiai didžiausią dalį išmaniųjų įrenginių žalų atsakingi suaugusieji, kurie, atrodo, nelinkę paleisti telefono iš rankų“, – sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
Vyrai dažnai paskandina išmaniuosius unitaze ar vonioje, kai užmiršta juos užpakalinėje kelnių kišenėje, o moterys įmeta į kriauklę ar vonelę su vandeniu, tvarkydamos namus, netyčia išskalbia su drabužiais. Taip pat gana dažnai mobilieji sutraiškomi po automobilių ar net žemės ūkio technikos ratais.
Skaičiuojama, kad vidutinės išmaniųjų įrenginių žalos Lietuvoje svyruoja apie 200–300 eurų. Jų draudimas pradėjo populiarėti 2014–2015 metais, o šiemet tapo įprasta perkama paslauga, namų turto draudimo dalimi.
„Kelis šimtus eurų siekiančios išmaniųjų įrenginių žalos gali būti skausmingos asmeniniam biudžetui, tačiau riziką galima sumažinti paprastomis priemonėmis: telefoną visuomet nešiotis vienoje vietoje, pavyzdžiui – kairėje kelnių kišenėje, bet vengti užpakalinių kišenių, naudoti apsauginį dėklą, nedėti telefono šalia kavos, arbatos puodelio, sriubos ar gėlių vazos ir būtinai reikėtų atidėti toliau į šalį, jei ruošiamasi atlikti namų ruošos ar kitus darbus“, – sako D. Strazdienė.
Kaip bebūtų keista, viena rimčiausių telefonų sugadinimo rizikų yra įsigalėjęs įprotis nešioti juos užpakalinėse kišenėse: atsisėdus telefonas gali būti paprasčiausiai sulaužytas, nes naujausi įrenginiai yra ploni ir gana trapūs.
Pasak BTA atstovės, kasdieninių reikalų tvarkymas į mobiliuosius įrenginius sparčiai keliasi iš namų ar darbo kompiuterių, o su laiku mobilumo dar daugės, todėl tikėtina, kad augs ir išmaniųjų renginių draudimo paslaugos populiarumas.
Eurostato duomenimis, 2015 metais Lietuvoje išmaniaisiais įrenginiais ne namuose ir ne darbe prie interneto jungėsi 38 % šalies gyventojų nuo 16 iki 74 metų amžiaus – 5 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. 2012 metais tokių mobilių žmonių buvo tik 17 %.
Anot D. Strazdienės, didžioji dalis Lietuvos namų ūkių išmaniuosius įrenginius turi ir paprastai jais būna aprūpinti visi šeimos nariai.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.
Paieška archyve
