Į galutinį skrydį pakilęs pirmasis pasaulyje saulės energija varomas lėktuvas turėtų per artimiausią parą nusileisti Abu Dabyje, iš kur pernai ir pradėjo kelionę aplink pasaulį.
Šveicarijos nuotykių ieškotojų pakaitomis pilotuojamas orlaivis jau įveikė beveik 35 tūkstančius kilometrų, bet paskutinis etapas labai sunkus, nes skristi tenka milžiniškame karštyje.
Pernai kovą pakilęs iš Abu Dabio, jis jau perskrido Ramųjį ir Atlanto vandenynus, ir iš Sevilijos Ispanijoje prieš beveik dvi savaites nusileido Egipte. Ten kelionės tęsinį prireikė atidėti, nes pilotas, Šveicarijos nuotykių ieškotojas Bertrandas Piccardas susirgo. Tačiau tai netapo didele kliūtimi 58-erių psichiatrui, kuris dar prieš septyniolika metų pagarsėjo pirmasis apskrisdamas pasaulį oro balionu. Vis dėlto jis neslepia, kad paskutinis etapas nelengvas, Saudo Arabiją užplūdus karščio bangai.
„Ateinantis skrydis sunkus. Regionas labai labai karštas, terminės srovės ir debesys kyla iki didelių aukštumų, todėl turėsiu labai ilgai skristi maksimaliame aukštyje su deguonies kauke. Iš viso tai turėtų būti 48 valandų skrydis, dvi dienos ir dvi su puse nakties. Varginamas, bet tam ir esame išmokyti“, – tvirtino „Solar Impulse“ pilotas B. Piccardas.
Kylantis į aštuonių su puse kilometro aukštį lėktuvas sveria kaip nedidelis automobilis, o jo sparnų mojis – kaip didžiausio „Boeing“.
Vidutinis greitis – apie 48 kilometrus, nors plieskiant saulei, jis gali padidėti dvigubai. Pakilimas Egipte B. Piccardui simbolinis, nes kelionę oro balionu aplink pasaulį 1999 m. čia baigė.
Visa misija skirta parodyti, kad netolimoje ateityje bus įmanoma rengti ir komercinius skrydžius neteršiant gamtos – skraidinti iki penkiasdešimties keleivių kokius 500 kilometrų.
Prieš keturiolika metų pradėtas šio lėktuvo projektas jau kainavo šimtą milijonų dolerių. Antras misijos pilotas, paskutinį etapą stebintis iš valdymo centro Monake, pripažįsta, kad karštis bus maksimalus, kokį tik gali pakelti šis lėktuvas, bet sako, kad tikisi sėkmingo nusileidimo.
Kelionė Abu Dabyje baigsis, sako pats B. Piccardas, bet ne projektas.
Paieška archyve
