Šiais metais Lietuva pateikė paraišką tapti CERN asocijuota nare. Lietuvos verslui ši narystė atvertų kelius dalyvauti daugiamilijoninės vertės CERN organizacijos viešuosiuose pirkimuose, o mokslininkams – prisidėti prie garsiausių pasaulio išradimų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, LINPRA, įmonių „Ekspla“, „Bluebridge“, „Elsis Pro“, „Baip“ atstovai liepos 14–15 dienomis Šveicarijos sostinėje Ženevoje lankėsi Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN), kur iš arti susipažino su šios organizacijos veikla bei vykdomais projektais.
„Susitikimuose su CERN atstovais įsitikinome, kad ši organizacija yra labai patraukli milžiniška klientė daugeliui inžinerinės pramonės ir kompiuterinių technologijų įmonių: kasmet jie nuperka prekių, įrengimų ir įvairių technologinių bei instaliavimo paslaugų už daugiau nei 450 mln. eurų, paslaugoms pirkti išleidžiama 130-180 mln. eurų. Įdomu, kad CERN prekes ir paslaugas perka įvertindami visą įrenginio gyvavimo ciklą, dažnai dar ir su aptarnavimo paslaugomis. Kadangi tai – mokslo institucija, todėl dažnai perkama tai, ko dar niekada nebuvo, o tai atveria dideles galimybes verslo įmonėms kartu su CERN mokslininkais kurti naujus produktus, kuriuos vėliau specifikuoja ir perka CERN“, – sakė G.Kvietkauskas.
Pasak jo, CERN viešieji pirkimai vykdomi vadovaujantis skaidrumo, nešališkumo, objektyvumo principais, griežtai konfidencialiai ir laikantis „geriausios kainos” taisyklės. Sėkmingiausiai konkursuose pasirodo kliento poreikiais besidominčios, problemas lanksčiai sprendžiančios ir į konkurso sąlygas įsigilinančios įmonės, kurios drąsiai imasi mažos apimties vienetinių užsakymų.
„Įmonėms labai svarbu turėti kokybės valdymo, gamybos atsekamumo ir dokumentavimo sistemas. Įgyvendinant didelės apimties projektus CERN organizuoja Pramonės dienas, kurių metu pristato projektą, reikalavimus tiekėjams, tuo pat metu dažnai vyksta kontaktų mugės, kur skirtingų CERN narių šalių įmonės buriasi į konsorciumus. Todėl daugiausia šansų Lietuvos verslui ir mokslui atsiras tik Lietuvai tapus CERN nare“, – pabrėžė LPK viceprezidentas.
Skaičiuojama, kad 40-yje pasaulio šalių iš viso veikia 170 CERN duomenų centrų ir juose sukuriama 2 mln. darbo vietų. Šiuo metu CERN dirba 15 lietuvių, iš kurių du yra fizikai, kiti – jaunieji specialistai yra kompiuterininkai. 2015 metais CERN iš viso stažavosi daugiau nei 1000 mokytojų ir dėstytojų, tarp kurių 32 buvo iš Lietuvos. Pasak centre dirbančių lietuvių, CERN yra aukščiausio lygio mokslo ir technologijų mokykla, atverianti duris į viso pasaulio universitetus ir technologijų centrus.
CERN veikia kaip mokslo ir verslo pasaulio sąsaja, sujungianti fundamentinius tyrimus vykdančius mokslininkus su technologijų vystytojais. Centre šiuo metu plėtojamas technologijų ir inovacijų vystymui skirtas dalelių greitintuvas, ICT (kompiuterių) ir didelių duomenų technologijos, taip pat švietimo ir mokymo veiklos, orientuotos į mokslininkus ir studentus.
Šiuo metu Lietuva užima 10 proc. pasaulinės mokslo lazerių rinkos ir aktyviai įeina į pramoninių lazerių segmentą. CERN bendradarbiauja su Lietuvos lazerių technologais, nes kai kurie iš CERN projekto darbams tinkamų pažangiausių lazerių modelių gaminami tik Lietuvoje.
Fizika, ICT technologijos, dideli duomenys, debesų inžinerija, duomenų apdorojimas, mašinų kalba, programavimas – CERN plėtojamos kryptis, žadančios daug naujų galimybių Lietuvai. Tačiau tam būtina ne tik narystė organizacijoje, bet ir aktyvesnė šalies mokslo centrų integracija į įvairius bendrus „HORIZON 2020“, „Eurika“, „Eurostars“ projektus. Lietuvos verslas ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste taip pat vis aktyviau išreiškia palaikymą vystyti tokius projektus.
Paieška archyve
