Lapkričio 26 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Transportas ir išmaniosios technologijos. Tendencijos Lietuvoje 2016–2020“ buvo pristatytos transporto sektoriaus naujovės ir informacinių technologijų vystymo tendencijos. Įžvalgų apie naujausius transporto infrastruktūros sprendimus renginyje klausėsi daugiau nei šimtas specialistų. Lietuvos ir užsienio pranešėjai diskutavo ne tik apie sėkmingai įgyvendintus projektus bei skirtingų šalių patirtį, bet ir apie Lietuvos intelektinių transporto sistemų plėtros viziją bei jos įgyvendinimo galimybes.
Remiantis konsultacinės bendrovės „McKinsey & Company“ duomenimis, žmogus transporto priemonėse vidutiniškai praleidžia 50 minučių per dieną. „Šį ganėtinai ilgą transporto priemonėse praleidžiamą laiką būtina trumpinti arba paversti kiek įmanoma kokybiškesniu“, – apie transporto inovacijų svarbą kalbėjo vienas iš konferencijos pranešėjų, Aurimas Lukošiūnas. Konferencijos organizatoriai, asociacija „ITS Lietuva“, taip pat akcentavo, jog kiekvienas miesto gyventojas vienaip ar kitaip yra eismo dalyvis, todėl transporto infrastruktūros pokyčiai yra aktualūs visiems miestiečiams. Pasak asociacijos vykdančiojo direktoriaus Dainiaus Diskos, pirmasis postūmis į visuomenei svarbius pokyčius – tai problemų iškėlimas ir efektyviausių sprendimų paieška diskutuojant.
Konferencijos pranešimų ir aktyvių diskusijų metu buvo analizuojamos galimybės išmaniąsias technologijas pritaikyti įvairiose transporto srityse. Daug dėmesio skirta eismo saugumui, aplinkosaugai, išteklių panaudojimo efektyvumo didinimui, finansavimui bei transporto sistemų valdymui. Nepamirštas ir eismo dalyvių komfortas bei teisiškai reglamentuojama asmens duomenų apsauga.
Remiantis tarptautine praktika buvo pristatyti užsienio projektai ir ateities idėjos, tokios kaip: tarpusavyje informacija besidalinančios transporto priemonės kartu sąveikaujančios su kitais eismo objektais; kiekviename automobilyje įdiegta elektroninio skambučio sistema („E-call“); debesyje veikianti geografinės informacijos sistema (GIS); automobiliai be vairuotojų ir kt. Estijos, Suomijos, Ispanijos ir kt. šalių atvejus analizuojantys pranešėjai akcentavo, jog transporto sektoriuje naudojant išmaniąsias technologijas svarbiausia yra ne technika, o vieningai ir efektyviai tarpusavyje veikianti technologijų sistema.
Aptariant Lietuvoje įgyvendintus projektus daugiausiai dėmesio buvo skirta Eismo informacijos centrui, transporto priemonių dalinimosi sistemoms, elektromobiliams, lietuviškoms mobiliosioms programėlėms (aplikacijoms) ir maršrutų planavimo sistemai „Vintra“. Lietuvoje 24 valandas per parą veikianti, pirmoji Baltijos šalyse valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistema saugo daugybę duomenų apie eismo ir oro sąlygas, įvykius ir kliūtis kelyje, reguliuoja žiemos kelių valymą, turi sąsają su bendruoju pagalbos telefonu, informaciją vairuotojams teikia per mobiliąją programėlę. Visgi pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovo Egidijaus Skrodenio, efektyviai veikiančią informacijos sistemą ketinama dar tobulinti. Taip pat iki 2020-ųjų metų Lietuvoje žadama įdiegti elektroninę kelių mokesčio surinkimo sistemą, daugiafunkcinę pažeidimų kontrolės sistemą, didinti keliuose įrengtų daviklių bei elektroninių ženklų skaičių, įgyvendinti dar bent tris projektus, skirtus efektyvesniam kelio darbų organizavimui, finansų valdymui, saugumo didinimui ir vairavimo įpročių gerinimui.
Pirmoji tokio pobūdžio asociacijos „ITS Lietuva“ organizuota konferencija tiek surinktu dalyvių skaičiumi, tiek jų aktyvumu įrodė, jog kalbėti apie išmaniųjų technologijų projektus, planus ir iššūkius yra būtina. Kviestinis pranešėjas Josef A. Czako, kompanijos „Moving Forward Consulting“ prezidentas, tik patvirtino šią mintį linkėdamas konferencijai tęstinumo ir tarptautiškumo.
