„Jei Lietuva nebus inovatyvi, ji nebus turtinga“. Tokią pagrindinę mintį trečiadienį KTU „Santakos“ slėnyje vykusioje konferencijoje „Inovatyvus verslas: ar visos galimybės išnaudotos?“ išsakė „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pranešimą kartu su kitais verslo ir akademinio pasaulio atstovais skaitęs bankininkas pabrėžė, kad verslas ir mokslas Lietuvoje turi daug neišnaudotų suartėjimo taškų.
Kauno technologijos universiteto (KTU) kartu su advokatų kontora „Valur“, Kauno miesto savivaldybe, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Kauno LEZ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija organizuotoje konferencijoje kalbėjo ne tik iškilūs šalies mokslininkai, tokie kaip KTU profesoriai Arminas Ragauskas, Egidijus Kazanavičius, bet ir vienas sėkmingiausių lietuvių investuotojų Ilja Laursas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atstovai bei daugelis kitų.
Pasak konferenciją atidariusio KTU rektoriaus Petro Baršausko, prieš 3-4 metus jam tekdavę eiti kryžiaus kelius, siekiant įrodyti, kad universitetui yra svarbu bendradarbiauti su verslu.
„Šiandien situacija yra atvirkščia – Universitete turime visą verslo sėkmės istorijų paletę. Vien per pastaruosius trejus metus KTU „Startup Space“ startuolių inkubatoriuje įkurta per 50 įmonių. Dabar svarbu išlaikyti tokį tempą – kiekvienas universitetas turi pabandyti komercializuoti savo viduje sukauptas idėjas, o šalies įmonės, su mokslo pagalba, privalo tapti inovatyviomis“, − sakė P. Baršauskas.
Jam pritarė ir konferencijos dalyvius atvykęs pasveikinti Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Pasak prieš 25 metus savo verslą pradėjusio politiko, beveik visos jo įmonės šiandien negali apsieiti be mokslo pagalbos. „Jauniems žmonėms linkiu nebijoti klysti – geriau daryti ir klysti, tačiau nueiti teisingu keliu“, − sakė V. Matijošaitis.
KTU kaip mokslo, technologijų ir inovacijų universitetą pristatęs prof. A. Ragauskas pabrėžė, kad inovacijos – tai unikalus verslo ir ekonominio progreso instrumentas, susijęs ir su mokslu. Produktyvios žinios čia reiškiasi technologijų forma.
Mokslininkas pabrėžė, Lietuva turėtų eiti radikalių inovacijų keliu. Mat naujas globalios rinkos nišas atidaranti radikali inovacija reiškia didžiausias įmanomas pajamos iš naujos rinkos nišos, kadangi inovatorius šioje nišoje yra natūralus monopolistas.
Konferencijoje kalbėjęs banko „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas tvirtino, kad lietuviams, norintiems skatinti idėjas, būtina keisti savo mąstymą. Jo teigimu, dabar dažnai susiduriama su situacija, kai verslas ir mokslas – tarsi du už kaklo surišti asilai, siekiantys skirtingose pusėse esančių krūmo lapų. „Reikia padaryti taip, kad abu gyvūnai ėstų pirma nuo vieno, o vėliau – nuo kito krūmo“, − sakė ekonomistas. Dabar Lietuvoje verslo ir mokslo ryšys – vis dar „stūmtraukis“. Daug dirbama, tačiau nieko nepadaroma, nes viskas daroma nekoordinuojant veiksmų“, − sakė ekonomistas.
Viena iš didžiausių šiandienos šalies problemų, kur galėtų padėti inovacijos – mokesčių surinkimas. Žmonės nenori mokėti mokesčių, bet tai yra natūralu. Pasak ekonomisto, mokesčius reikia padaryti tokius, kad žmonės juos norėtų mokėti, t. y. ieškoti inovatyvių sprendimų. Pavyzdys – valstybės skelbta akcija, kai tam tikru laikotarpiu žmonės, pirkdami kompiuterius, gale metų galėdavo susigrąžinti dalį įmokos.
Ž. Maurico teigimu, inovacijomis lenkiame tik kaimynus latvius, o estai ir skandinavai – toli priekyje. Pastarieji labai skatina verslą eiti koja kojon su mokslu, o Lietuvoje verslas, eidamas į naujas rinkas, vis dar nėra linkęs investuoti į žinias, kurias galėtų gauti iš universitetų.
„Jei Lietuva nebus inovatyvi, tai ji nebus turtinga. Darbo rinkos tendencijos 2025 metais aiškiai rodo, kad pasaulyje reikės daug žemos kvalifikacijos ir daug itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Vidurinio lygio darbuotojų bus nedaug, o pagrindinis klausimas čia – kur bus Lietuva? Jei norime gyventi turtingai, turime turėti daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų“, − tvirtino ekonomistas.
Versle inovacijos būtinos tam, kad netaptume pasaulio pastumdėliais. Jo teigimu, ateitį gerai apibrėžia anekdotas, apie vienintelius du fabriko darbuotojus – šunį ir žmogų. Žmogus bus reikalingas tam, kad pašertų šunį, o šuo tam, kad saugotų žmogų tam, kad pastarasis fabrike ko nors nesugadintų.
