Remiantis „Kaspersky Lab“ atlikto bandymo rezultatais, daugelis naudotojų nežino (arba žino, bet nesivadovauja) pagrindinių saugumo taisyklių, kai atlieka mokėjimus internetu arba naudojasi internetinės bankininkystės sistemomis. Pavyzdžiui, tik pusė naudotojų, prieš įvesdami savo duomenis, patikrina, ar svetainė yra tikra, o beveik trečdalis mano, kad nėra jokios būtinybės imtis bet kokių priemonių apsaugant savo pinigus internete.
Bandymą, atliktą internetu, sudarė kelios potencialiai pavojingos situacijos, su kuriomis naudotojai dažnai susiduria internete, įskaitant interneto finansines operacijas. Bandyme dalyvavo per 18 000 naudotojų.
Dalyvių buvo paprašyta pasirinkti vieną iš keturių netikrų bankų svetainių ir įvesti savo sąskaitos duomenis. Tik pusė dalyvių galėjo atpažinti tikrai saugią svetainę su nemodifikuotu pavadinimu (įmonės pavadinimo keitimas dažnai atveria kelią atakoms) ir https priešdėliu, nurodančių šifruotą sujungimą. Be to, 5 proc. respondentų pasirinko svetaines su neteisingai parašytu adresu, o tai reiškia, kad jos potencialiai gali būti netikros, skirtos vogti finansiniams naudotojų duomenims.
Vėliau naudotojų buvo klausiama, kokių priemonių jie imsis prieš įvesdami savo duomenis ir atlikdami mokėjimą. Tik 51 proc. respondentų teigė, kad jie patikrina svetainės autentiškumą. 21 proc. apklaustųjų naudoja virtualią klaviatūrą apsaugodamas savo slaptažodžius nuo kenkėjiškų programų perėmimo, o 20 proc. patikrina, ar jų saugumo sprendimai tinkamai veikia, kad užtikrintų mokėjimų apsaugą nuo bet kokių išorinių veiksmų.
Beveik trečdalis naudotojų (29 proc.) sakė, kad jie nesiimtų papildomų veiksmų, nes „didelių, gerai žinomų bendrovių tinklalapiai yra užtektinai apsaugoti.“ Tačiau daugeliu atvejų net apsaugotuose tinklalapiuose negalime garantuoti, kad nusikaltėliai neįsikiš į mokėjimo procesą arba kad įrenginys nėra užkrėstas kenkėjiška programa, sukurta pinigams vogti. 11 proc. respondentų, siekdami apsaugoti mokėjimą, naudotų „inkognito“ režimą, 4 proc. – „Anonymizer“ ir 7 proc. apklaustųjų pakartotinai įrašytų bei išvalytų duomenis, kad „suklaidintų virusus“. Deja, šie veiksmai ne visiškai apsaugo naudotojo finansinę informaciją. Paaiškėjo, kad kai kurie naudotojai yra labai neatsargūs ir nesirūpina savo mokėjimo informacijos saugumu realiame pasaulyje: 20 proc. nemato problemos, kad jų banko kortelę nuneša iš jų matomumo lauko jiems atsiskaitant restorane ir taip suteikia sukčiams galimybę padaryti jos kopiją.
„Šie skaičiai tik patvirtina tą faktą, kad daugelis naudotojų vis dar neįvertina ne tik sau ir savo pinigams, bet ir jų naudojamų bankininkystės bei mokėjimo sistemų verslui kylančio pavojaus. Kova su incidentais, net jei juos sukelia nepatyrę naudotojai, gali pareikalauti didelių išteklių ir turėti neigiamos įtakos bendrovės reputacijai. Bendrovės daro viską, kas įmanoma, kad išlaikytų naudotojų pasitikėjimą, apsaugodamos juos nuo sukčiavimo internete. Tai reiškia, kad specializuotų apsaugos priemonių nuo vagystės internete naudojimas tampa būtinybe“, – sako Rosas Hoganas (Ross Hogan), „Kaspersky Lab“ Sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas.
Paieška archyve
