Medicinos mokslo ir robotų technikos sąjunga nesiliauja stebinti. Vienas naujausių, daug žadančių išradimų – kraują gabenantis dronas, tikėtina, taps itin reikšmingu sveikatos priežiūros elementu užmiesčių ir kaimų vietovėse.
Mokslo žurnalas „PLOS One“ neseniai publikavo absoliučiai naujos koncepcijos tyrimą, kuriuo siekiama išanalizuoti ir įvertinti, ar nepilotuojamos oro transporto priemonės yra pajėgios ir pakankamai saugios transportuoti kraujo mėginius bei kitus medicininius mėginius tyrimams nepažeidžiant jų kokybės. Juk oro robotų skrydžiai neretai būna nelygūs ir nepastovūs, o „kratymas“ ypač dažnas reiškinys pakilimų bei nusileidimų metu.
Atsižvelgdama į galimus pavojus ir potencialą, mokslininkų komanda iš Džono Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos (vadovaujama patologo Timothy Amukele), bendradarbiaudama su Robert Chalmers ir kitais inžinieriais iš Ugandos Makerere universiteto, ryžosi atlikti bandymą ir apibendrino reikšmingiausius aspektus susijusius su „kraujo drono“ eksploatavimu.
Atlikdami tyrimą mokslininkai naudojo 336 kraujo mėginius, paimtus iš 56 sveikų suaugusių asmenų. Žmonės buvo padalinti į dvi grupes. Mėginiai iš pirmos grupės buvo transportuojami pasitelkus droną, skrydžių laikas – nuo šešių iki trisdešimt aštuonių minučių. Kitos grupės kraujo mėginiai nebuvo judinami.
Atlikti bandymai parodė, kad kraujo mėginių kokybė nenukentėjo jiems ore būnant iki keturiasdešimties minučių. Tarp į dangų pakilusių mėginių ir tų, kurie liko ant žemės reikšmingų skirtumų nerasta.
„Biologiniai mėginiai gali būti neįtikėtinai jautrūs ir trapūs“, – teigia mokslų daktaras Timothy Amukele ir įvardija, kad staigus greitėjimas pakilimo metu ir slėgis nusileidimo procese buvo pagrindiniai aspektai, kurie kėlė susirūpinimą dėl kokybiško kraujo mėginių eksploatavimo. „Tokie judesiai galėjo sunaikinti kraujo ląsteles arba paskatinti kraujo tirštėjimo procesą, maniau, jog tai turės įtakos visoms kraujo tyrimų rūšims, tačiau mūsų bandymai įrodė, kad tai netiesa ir tai yra nerealu“, – informavo T. Amukele.
Pasak tyrėjų, tai daug žadančios žinios ne tik milijonams žmonių, kurie gyvena toliau nuo miesto šurmulio, bet svarbiausia – ekonominį nepriteklių patiriantiems regionams. Dronams nereikalinga gerai išvystyta kelių susisiekimo sistema tam, kad mėginys būtų sparčiai eksploatuojamas. „Dronai nuskrenda šimtą kilometrų per keturiasdešimt minučių. Jie yra kur kas pigesni nei, pavyzdžiui, motociklai, jiems negresia pakliūti į transporto kamštį, be to, jau yra sukurta technologija, padedanti užprogramuoti drono „namų“ bazę, pasirenkant konkrečias GPS koordinates“, – „kraujo dronų“ privalumus įvardija T. Amukele.
Bandomieji skrydžiai atlikti laikantis FAA numatytų reglamentų. Kitas projekto iniciatorių žingsnis – tyrimą atlikti Afrikos regionuose, kur atstumas iki ligoninių ir laboratorijų yra didesnis nei šimtas kilometrų.
