Asociacija INFOBALT kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, Susisiekimo ir Ūkio ministerijas bei Ryšių reguliavimo tarnybą dėl valstybės ketinimų dalyvauti mobiliojo ryšio paslaugų teikimo rinkoje. INFOBALT nuomone, valstybės planai steigti ketvirtąjį mobiliojo ryšio operatorių nėra ekonomiškai pagrįsti, todėl ne tik nesukurs pridėtinės vertės vartotojams, bet ir lems ilgalaikius veiklos nuostolius, pastovų išorinio finansavimo poreikį ir žalą konkurencingoje rinkoje veikiančiam privačiam verslui. Dėl šių priežasčių minėti veiksmai galiausiai užguls visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius.
„Pastaruoju metu iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos matome, kad valstybė ketina aktyviai veikti judriojo telefono ryšio rinkoje, o valstybės valdoma įmonė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – „Telecentras“) ketina tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi“, – teigiama Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei, Susisiekimo ir Ūkio ministerijoms bei Ryšių reguliavimo tarnybai išsiųstame rašte.
Jame pabrėžiama, kad šiuo metu konkurencija elektroninių ryšių rinkoje yra itin didelė, o joje veikiantys dalyviai gali visapusiškai užtikrinti reikiamą infrastruktūros plėtrą ir kokybiškų paslaugų teikimą. Todėl valstybės intervencija, asociacijos INFOBALT nuomone, nereikalinga.
Iš viešų „Telecentro“ pasisakymų taip pat matyti, kad nepasiteisinusi „WiMax“ technologija bus keičiama LTE technologija. 2009 m. kovo mėnesį Telecentras skelbė, kad į „WiMax“ technologinio pagrindo mobiliojo interneto tinklo plėtrą ketinama investuoti apie 100 mln. litų (apie 29 mln. eurų).
Rinkos dalyvių vertinimu sėkmingai migracijai iš „WiMax“ į LTE technologija pagrįstą mobiliojo interneto paslaugų teikimą reikalinga apie 100 mln. eurų investicija. Tačiau „Telecentras“ 2014 m. uždirbo kiek daugiau nei 80 tūkst. eurų pelno, o 2013 m. patyrė apie 1,9 mln. eurų nuostolį. Šie duomenys rodo, kad perėjimas nuo „WiMax“ prie LTE technologijos turėtų būti finansuojamas iš skolintų lėšų, įkeičiant valstybės turtą ar gaunant valstybės garantiją.
Paieška archyve
