Naujausiose NASA zondo „Dawn“ fotografijose iš nepaaiškinamais žiburiais jau kelis mėnesius gluminančios nykštukinės planetos Cereros – nauja staigmena. Zondas nykštukės paviršiuje nufotografavo įspūdingą kalną, kuris savo forma panašus į gigantišką piramidę.
Zondui artėjant prie Cereros, jos paviršiuje ryškėja vis naujų mįslingų kraštovaizdžio struktūrų. Daugelis turbūt puikiai pamena Cereros „Elektrėnais“ pramintus kol kas mokslininkų taip ir nepaaiškintus žiburius viename iš nykštukinės planetos kraterių.
O štai šie kadrai – jau iš antrojo „Dawn“ atliekamo Cereros kartografavimo etapo, kurio metu nykštukės paviršius skenuojamas iš 4,4 tūkst. km aukščio.
Nors vos prie pusmetį Cerera zondo objektyvuose atrodė tik kaip keletas blausių pikselių, dabar, kai kosminį aparatą nuo stambiausio Asteroidų žiedo kūno (tarp Marso ir Jupiterio) skiria vos tūkstantis, kitas kilometrų, veriasi netikėti reginiai. Kol kas tie reginiai veriasi mįslių pavidalu, tačiau ne už kalnų tos dienos, kai zondas „Dawn“ į Cereros kraštovaizdį žvelgs maždaug iš TKS (Tarptautinės kosminės stoties) aukščio, t. y., iš 360 km aukščio.
O naujausiuose zondo „Dawn“ kadruose – piramidės pavidalo viršukalnė, stūksanti virš santykinai plokščio ir lėkšto paviršiaus. Keistasis kalnas atrodo dar keisčiau, kai netoli jo nesimato jokių kitų kalnų. Įdomu, ar tokių „piramidžių“ apskritai yra kituose nykštukinės planetos regionuose.
Manoma, kad didysis piramidinis kalnas yra maždaug 5 km aukščio – panašiai kaip aukščiausia Alpių viršukalnė Monblanas. Kitose nuotraukose matyti daugybė kraterių ir iš arti dar neregėtą pasaulį vagojančių tranšėjų. Cereros paviršiuje taip pat apstu požymių (nuošliaužų, sustingusių srautų ir griuvusių kraštovaizdžio struktūrų), bylojančių, jog kadaise čia vyko aktyvūs geologiniai procesai.
Jau dabar aišku, kad aktyvios praeities požymių Cereros paviršiuje yra gerokai daugiau nei anksčiau (2011–2012 m.) zondo „Dawn“ aplankytoje kitoje nykštukinėje planetoje Vestoje.
Dabartinėje orbitoje kosminis aparatas išbus iki birželio 30 d., o tada pradės leistis į 1 450 kkm aukštį, kurį pasieks rugpjūčio pradžioje.
„Cereros paviršiuje jau radome daugybę įdomių ir unikalių darinių, – pripažįsta misijos „Dawn“ tyrėja Carol Raymond. – Be žiburių ir piramidinių kalnų, Cereroje dėmesio verti ir krateriai. Pavyzdžiui, kituose šaltuose išorinės Saulės sistemos mėnuliuose pasitaiko kraterių, kurių centre slūgso įdubos. Tačiau Cereroje didelių kraterių su tokiomis įdubomis yra kur kas daugiau. Visos šios paviršiaus struktūros leis padaryti tam tikras išvadas apie Cereros gelmes, kurių, deja, tyrinėti tiesiogiai ir betarpiškai neturime galimybės.“ /p>
