Šaltojo karo metų kosmoso varžybose Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga viena kita pakėlė į naujas aukštumas. Dabar kažkas panašaus vyksta Azijoje, teigia ekspertai.
Per pastaruosius du mėnesius ir Šiaurės, ir Pietų Korėja pirmą kartą sėkmingai į orbitą iškėlė palydovus. Iranas tvirtina į suborbitinę erdvę pasiuntęs beždžionę, iš kur ji esą sėkmingai sugrįžo. Tokie veiksmai nėra atskiri incidentai, bet auganti tendencija, teigia ekspertai.
„Manau, vyksta reikšmingos Azijos kosmoso varžybos“, – teigė Joan Johnson-Freese, nacionalinio saugumo profesorė iš Karinių jūrų pajėgų koledžo.
Šiaurės Korėja palydovą paleido gruodžio 12-ąją, o varžovė ir kaimynė Pietų Korėja tokiu pat pasiekimu džiaugėsi sausio 30 dieną. Iranas apie sėkmingą beždžionės skrydį paskelbė sausio 28-ąją, nors kai kurie stebėtojai tuo abejoja ir laukia Vakarų žvalgybos pareigūnų patvirtinimo.
Jungtinės Valstijos ir kitos šalys pasmerkė Šiaurės Korėjos ir Irano paleidimus, laikydamos juos užmaskuotais balistinių raketų technologijos, kurią vystyti abiem šalim uždrausta, bandymais.
Nėra labai didelio skirtumo tarp palydovą nešančios raketos ir kovinę galvutę gabenančios tarpžemyninės balistinės raketos, kuri iškyla į suborbitinę erdvę, o tuomet keliauja į tolimą taikinį Žemės paviršiuje. Jungtinių Tautų priimtose rezoliucijose siekiama, kad tokia technologija nepatektų į Šiaurės Korėjos, jau turinčio branduolinį ginklą, ir Irano, kuris, kaip manoma, jį kuria, rankas.
Dvi daugiausiai gyventojų turinčios Azijos šalys taip pat pastaruoju metu mankština savo kosminių technologijų raumenis. Nuo lapkričio pabaigos ir Kinija, ir Indija atliko didelius raketinės gynybos bandymus, kuriuose naudojama technologija labai panaši į tą, kurios reikia palydovams iškelti, pažymėjo J. Johnson-Freese.
„Ši technologija – puiki pilietinių ir karinių siekių simbiozė“, – sakė ji.
Iranas teigia, kad beždžionės skrydis atvers kelius astronautų misijai, kurią šalis tikisi įgyvendinti iki 2020 metų. Indija taip pat išreiškė troškimą į kosmosą nuskraidinti žmogų.
Tokios ambicijos didžiąja dalimi yra atsakas į Kinijos pasiekimus, sakė J. Johnson-Freese.
2003 metais Kinija tapo trečiąja šalimi (po Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos/Rusijos), nuskraidinusi į kosmosą žmogų. Praėjusiais metais Kinija įvykdė pilotuojamą prisijungimą Žemės orbitoje, įgyvendinama parodomąją misiją, kuri galėtų padėti pagrindus kosminei stočiai.
„Jie mano, kad negali leisti Kinijai technologiškai būti taip toli priekyje. Žmogaus skrydžio į kosmosą papildoma reikšmė – technologinis rafinuotumas“, – kalbėjo ekspertė.
Kinijos kosminių skrydžių sėkmė šalies lyderiams regione ir visame pasaulyje suteikė nemažai prestižo, o tuo galėtų mėgautis ir Indija bei Iranas, pažymi J. Johnson-Freese. Tokioms šalims drąsių tikslų paviešinimas yra svarbus, net jei sėkmė dar toli.
„Jie žino, kad negali pasivyti Kinijos, tačiau jie vertinami kaip aktyvūs žaidėjai“, – sako J. Johnson-Freese.
