NASA „Curiosity“ atrado įrodymų, kad visame Marse kadaise tekėjo vandens upės. Tai pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko nufotografuoti senovinę upės vagą, praneša nasa.gov.
Šiuo metu NASA studijuoja nuotraukas ir bando nustatyti upės dydį, tekėjimo kryptį ir pieš kiek metų ji išdžiuvo.
„Spręsdami pagal vagoje esančius akmenis, galime nustatyti, kad vanduo tekėjo maždaug vieno metro per sekundę greičiu. Upės gylis vietomis buvo tik iki kulkšnies, o kai kur siekė ir klubus. Mokslininkai yra parašę krūvas darbų apie vandens egzistavimą Marse, tačiau tai pirmas kartais, kai galime ištyrinėti upės nešiotus akmenis“, – kalbėjo Williamas Dietrichas, vienas iš su „Curiosity“ dirbančių mokslininkų.
Atradimų vieta driekiasi nuo šiaurinės Geilo kraterio pusės iki jo viduje esančio 5 km aukščio Šarpo kalno. Apvali kai kurių vagoje rastų akmenų forma įrodo, jog jie upe turėjo nukeliauti nemažą atstumą, o srovės tekėjo ne kelis, o daugybę metų.
„Akmenų ir uolienų formos įrodo, jog jie buvo nešami iš vienos vietos į kitą, o dydis – kad to negalėjo padaryti vėjai – tik vandens srovė“, – kalbėjo kita „Curiosity“ mokslininkė Rebecca Williams.
Per ateinančius du metus „Curiosity“ mokslininkai bandys išsiaiškinti, ar Geilo krateris galėjo kada nors suteikti reikiamas sąlygas bent primityvioms gyvybės formoms egzistuoti.
Primename, kad Geilo krateris yra maždaug 3,5–3,8 milijardo metų amžiaus, 154 km skersmens smūginis krateris, kuriame rugpjūčio 6-tą dieną ir nusileido „Curiosity“.
