Atradusi mažiausią dalelę, kuri galėtų egzistuoti, CERN mokslininkų komanda svarsto planus imtis didesnių projektų ir statyti visiškai naują greitintuvą.
Komanda, šią vasarą atradusi Higgso bozoną, žvelgia į ateitį ir siūlo statyti visiškai naują požeminį greitintuvą, kurio ilgis siektų 80 kilometrų. Tai tris kartus daugiau nei dabartinio greitintuvo, besidriekiančio po Ženeva.
Naujasis greitintuvas būtų naudojamas naujam pluoštui visatos mįslių narplioti, pavyzdžiui, kaip trauka sąveikauja molekuliniu lygiu, praneša „Daily Mail“.
Mažai tikėtina, kad naujasis greitintuvas bus pastatytas iki 2025 metų, tačiau CERN komanda nori darbo imtis kuo anksčiau, turint omenyje 25 metus – būtent tiek laiko praėjo nuo to, kai pasiūlyta statyti Didįjį hadronų greitintuvą (LHC), iki jo užbaigimo 2008 metais.
Komanda taip pat svarsto įvairias galimybes, ką daryti su originaliuoju 4,6 mlrd. dolerių vertės dalelių greitintuvu, kuris jau įvykdė jam numatytą užduotį.
Dar viena galimybė – nugriauti greitintuvus dabartiniame tunelyje, kuris driekiasi 27 kilometrų ilgio apskrita trasa maždaug 150 metrų gylyje netoli Ženevos ežero, ir jo vietoje sumontuoti jautresnę įrangą.
Bet kuriam iš šių sumanymų įgyvendinti reiktų milijardų dolerių. Išlaidas pasidalintų 20 CERN šalių narių. Trauka – viena pagrindinių sričių, kurias mokslininkai tyrinėtų naudodami naująjį greitintuvą.
Vis dar neaišku, kaip trauka veikia ir dalelių, ir planetų, žvaigždžių ar saulės sistemų lygiu.
Anot mokslininkų, nerimą kelia tai, kad nauji moksliniai atradimai užstrigs, kol naujasis greitintuvas bus statomas, kaip pavyzdį pateikdami Peterį Higgsą. Jis dar 1964 metais pateikė savo Higgso bozono teoriją, tačiau turėjo laukti 58 metus, kol jo idėjos buvo patvirtintos.
Pirmąjį greitintuvą statyti pasiūlyta 1983 metais, tačiau darbai neprasidėjo iki 1998 metų. Dabar 18 mokslininkų komanda pateikia CERN planą, taip pat ir naujų įrenginių projektus.
„LHC tunelyje galima sumontuoti naujus įrenginius. Arba juos galima įrengti naujame, ilgesniame tunelyje, kurio ilgis siektų 80 kilometrų“, – dokumente teigia jie.
Šiuos siūlymus žadama aptarti dar šią savaitę.
Londono universiteto koledžo fizikos profesorius Jonas Butterworthas teigė: „Tai reiškia, kad mes turime naują fizikos sritį, kurią galime tirti. Dabar reikia daugiau apie tai sužinoti. Dalį darbo galime atlikti atnaujindami LHC, tačiau galiausiai mums reiks galingesnio įrenginio.“
