NASA pavyko paslinkti zondą „Odyssey“

NASA pavyko pakoreguoti Marso zondo „Odyssey“ vietą orbitoje, kad jis būtų tinkamoje pozicijoje ir rugpjūtį galėtų patvirtinti marsaeigio „Curiosity“ nusileidimą.

Kai NASA erdvėlaivis, gabenantis Marso mokslo laboratoriją „Curiosity“, pateks į Marso atmosferą, į Žemę tiesiogiai jis galės siųsti ribotus informacijos kiekius. Prieš nusileidimą, iš besileidžiančio kosminio aparato perspektyvos Žemė bus žemiau Marso horizonto, taigi tiesioginės komunikacijos kelias bus užblokuotas. „Odyssey“ padės pagreitinti netiesioginės komunikacijos procesą.

Tačiau praėjusią savaitę NASA pranešė, kad „Odyssey“, kuris, kaip planuota, turėjo užtikrinti komunikaciją su „Curiosity“ beveik realiu laiku, liepos 11 dieną perėjo į saugų režimą. Ši situacija galėjo turėti įtakos ryšio su marsaeigiu palaikymui, tačiau ne pačiam nusileidimui.

Nepakeistus „Oddyssey“ vietos, zondas virš nusileidimo vietos būtų praskridęs praėjus maždaug dviem minutėm po to, kai „Curiosity“ turi paliesti Marso paviršių.

Antradienį įjungta kosminio aparato važiuoklė, kuri per maždaug šešias sekundes „Odyssey“ jo orbitoje pastūmė šešiomis minutėmis į priekį. Dabar „Odyssy“ veikia normaliai, tad patvirtinimo apie „Curiosity“ nusileidimą iš jo laukiama maždaug 6.31 val. Lietuvos laiku, rugpjūčio 6 dieną, kaip ir buvo planuota, praneša Phys.org.

„Mūsų gaunama informacija rodo, kad manevras atliktas kaip planuota. „Odyssey“ Marse dirba ilgiau nei bet kuris kitas kosminis aparatas, tad nenuostabu, kad atvykstant naujausiam įrenginiui, jis vaidins svarbų vaidmenį“, – teigė „Odyssey“ projekto vadovas Gaylonas McSmithas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje.

Radijo signalus, kuriuos nusileidimo metu siųs „Curiosity“, priiminės ir dar du aplink Marsą skriejantys aparatai – NASA „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) ir Europos kosmoso agentūros palydovas „Mars Express“. Tačiau jie tik įrašinės informaciją, kurią bus galima peržiūrėti vėliau, o ne beveik tuoj pat, kuo pasirūpinti turės „Odyssey“.

„Odyssey“ Marsą pasiekė 2001 metais. Palydovas ne tik vykdo savarankiškus stebėjimus. Jis padėjo palaikyti ryšį su planetos paviršiuje esančiais NASA marsaeigiais „Spirit“ ir „Opportunity“ bei zondu „Phoenix“.

NASA „Odyssey“ ir MRO ryšiui su „Curiosity“ palaikyti ketina naudoti visos dvejus metus truksiančios pirminės misijos metu.