Vokietijos verslininkai siekia, kad nelegaliai muzikos kūrinius platinantys bendrovės „Teo“ klientai būtų patraukti atsakomybėn ir atlygintų žalą autoriams. Tiesa, kova kol kas nesėkminga – Vilniaus teismas atsisakė įpareigoti „Teo“ pateikti savo klientų, nelegaliai platinusių muzikinius kūrinius, duomenis.
Frankfurte registruota bendrovė „Digiprotect Gesellschaft zum Schutze digitaler Medien mbH“ kreipėsi į Vilniaus teismą, prašydama nedelsiant įpareigoti bendrovę „Teo“ skubiai nustatyti ir pateikti asmenų, nuo 2011-ųjų lapkričio 30-osios iki 2012-ųjų kovo 30-osios platinusių kūrinius, tapatybės duomenis bei gyvenamosios vietos adresus.
Šį prašymą vokiečiai prašė įvykdyti kuo greičiau, nes „Teo“ duomenis apie klientų siunčiamus ir gaunamus kūrinius saugo tik pusę metų.
Frankfurto bendrovės prašyme teismui taip pat teigiama, kad Vokietijos bendrovė „Better Technologies GmbH“ nustatė, jog „Teo“ internetinio ryšio naudotojai platino grupių „Nightwish“ ir Armin van Buren kūrinius, nors neturėjo autorių ir gretutinių teisių turėtojo leidimo bei licencijos.
Vokiečiai neslėpė, kad „neturi nei teisinių, nei techninių galimybių nustatyti tikruosius pažeidėjus“, todėl teismo prašė įpareigoti šiuos duomenis pateikti – vėliau bus siekiama išsireikalauti patirtos žalos atlyginimą.
Į Lietuvos pareigūnus vokiečiai nenori kreiptis – esą duomenų išreikalavimas per ikiteisminio tyrimo institucijas „reikštų papildomą ir nereikalingą šių institucijų resursų naudojimą, nes vieno kūrinio vidutinė mažmeninė pardavimo kaina – 0,99 EUR“.
Vokiečiams užkliuvo grupės „Nightwish“ dainą „Storytime“ bei Armino van Bureno kartu su Adamu Youngu atliekamas kūrinys „Youtopia“.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad negali patenkinti Vokietijos bendrovės ieškinio.
„Prašymas, kuriuo prašoma įpareigoti „Teo“ nustatyti asmenis, kurie atitinkamu laikotarpiu galimai neteisėtai platino kūrinius internete, ir pateikti tokius duomenis teismui, neatitinka įrodymų užtikrinimo instituto, nes „Teo“ nėra įgaliota atlikti tokius veiksmus, be to, tokiu prašymu nepagrįstai siekiama apeiti teisinį mechanizmą, nustatant pareiškėjo nurodomus pažeidimus padariusius asmenis, kuriuos pripažinus atsakingais, galėtų būti reiškiami reikalavimai dėl patirtos žalos atlyginimo“, – pažymėjo teisėja Romualda Janovičienė.
Pasak jos, „Teo“ negalėtų pateikti duomenų apie savo klientus, nes tai prieštarautų Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms užtikrinti asmens duomenų apsaugą bei konfidencialumą.
Vokiečiams nepalankų sprendimą priėmęs teismas taip pat nurodė, kad autorinių teisių pažeidimus fiksuoti gali Lietuvos pareigūnai.
