Parama prieštaringai vertinamam Tarptautiniam prekybos susitarimui dėl kovos su klastotėmis Europoje bliūkšta – Bulgarija paskelbė, kad artimiausiu metu šios sutarties neratifikuos.
Bulgarijos ekonomikos ir energetikos ministras Traicho Traikovas paskelbė, kad šalis „praktiškai sustabdys dalyvavimą“ sutartyje, kol paaiškės aiški ir vieninga Europos pozicija šiuo klausimu.
„Žvelgiu pesimistiškai į reguliavimą rinkos, kuri neprisitaikė skaitmeniniame amžiuje, renkantis ne rinkos priemones, o sankcijas“, – T. Traikovo žodžius cituoja „Bloomberg“. Sutarties ratifikavimą taip pat sustabdė Vokietija, Lenkija, Čekija, Olandija, Slovakija, Latvija, vieningos pozicijos nėra ir kitose Europos valstybėse.
ACTA sutartį sukritikavo ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas. Sekmadienį jis pareiškė, kad tarp autorių teisių ir interneto vartotojų apsaugos būtina pusiausvyra, o šioje sutartyje ji „puoselėjama labai menkai“.
Lietuvos Vyriausybė šį klausimą aptars trečiadienio posėdyje. Anksčiau prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė ACTA sutartyje neįžvelgianti problemų. Skirtingų sričių ministrai vieningos nuomonės šiuo klausimu neturi.
Praėjusį savaitgalį visoje Europoje vyko masiniai protestai prieš ACTA sutartį. Lietuva ir dar 21 Europos valstybė susitarimą pasirašė sausio pabaigoje. Anksčiau ją buvo pasirašiusios dar 8 valstybės, tačiau kol kas nei viena jos neratifikavo. Tam, kad sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti bent šešios šalys.
ACTA autoriai sako, kad sutartis leis geriau apsaugoti intelektinę nuosavybę. Pabrėžiama, kad klastotės daro žalą valstybių ekonominei raidai.
Tačiau kritikai teigia, kad siūlomos priemonės kovoti su neteisėtu medžiagos parsisiuntimu iš interneto autorių teisių turėtojams, tarp jų – didelėms korporacijoms, suteiks pernelyg daug įgaliojimų imtis tokių priemonių, kaip interneto svetainių uždarymas ar vartotojų sekimas.
