Protesto akcijos, nukreiptos prieš Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastotėmis (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA), šeštadienį iššaukė protestus visoje Europoje. BBC praneša, kad visoje Europoje protestavo apie 200 tūkst. žmonių.
Nepritariantys šiam susitarimui žmonės rinkosi Vilniaus centre, bandymais įvesti cenzūrą kaltino ir protestuotojai Estijos sostinėje Taline. Kaip skelbia „Associated Press“, protestuotojai rinkosi daugelyje Europos šalių. Protesto akcijos organizatorius Berlyne Tillmannas Muelleris-Kuckelbergas naujienų agentūrai sakė tikįs, jog šis vieningas judėjimas privers valstybes sustabdyti susitarimo priėmimą.
Berlyno centre į akciją susirinko keli tūkstančiai žmonių. Kai kurie jų buvo užsiklijavę burnas arba užsidėję kaukes, kurios tapo programišių grupuotės „Anonymous“ simboliu. Žmonės nešėsi plakatus, kuriuose buvo užrašyta „Stop ACTA“, „Right to Remix“ ir kitus.
Tūkstančiai žmonių rinkosi ir kituose Vokietijos didmiesčiuose – Miunchene, Frankfurte, Hanoveryje, Nuremberge, Augsburge.
Vienoje į gatves išėjo apie 2500 aktyvistų. Šios protesto akcijos organizatorius Thomas Lohningeris sakė, kad blogiausias dalykas yra tai, jog ACTA yra prieštaraujantis demokratinėms vertybėms susitarimas.
Bulgarijos sostinėje Sofijoje susirinko apie 5000 žmonių. Protestuotojai išėjo į gatves ir kituose Bulgarijos miestuose. Vienas iš protestuotojų šūkių buvo „Sustabdykite ACTA, arba mes jį sustabdysime“.
Protestuotojai savo nuomonę išsakė ir Londono, Amsterdamo, Prahos, Varšuvos, Brno, Gdansko, kitų Europos miestų gatvėse.
Lietuva ir dar 21 Europos valstybė susitarimą pasirašė praėjusį mėnesį. Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo autoriai sako, kad jis leis geriau apsaugoti intelektinę nuosavybę. Pabrėžiama, kad klastotės daro žalą valstybių ekonominei raidai.
Tačiau kritikai teigia, kad siūlomos priemonės kovoti su neteisėtu medžiagos parsisiuntimu iš interneto autorių teisių turėtojams, tarp jų – didelėms korporacijoms, suteiks pernelyg daug įgaliojimų imtis tokių priemonių, kaip interneto svetainių uždarymas.
Abejonių dėl kai kurių sutarties nuostatų išsakė ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Pasak jo, klausimų kyla dėl nuostatų, kad interneto paslaugų tiekėjas turi nedelsiant pateikti informaciją, pagal kurią galimas autorių teisių ar prekių ženklų pažeidėjas būtų identifikuojamas ir pašalinamas. Be to, pasak ministro, susitarimas numato gana griežtas baudžiamąsias sankcijas.
Nuvilnijus pirmajai protestų bangai, kai kurios Europos šalys jau pareiškė, kad neskubės ratifikuoti susitarimo.
