Anksčiau apkaltinę JAV radarus Ramiajame vandenyne, neva sutrikdžiusius kosminio aparato „Phobos-Grunt“ valdymo sistemą, „Roskosmos“ specialistai dabar įvardijo tikrąjį jų manymu kaltininką. Tai – Saulė.
Speciali Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ komisija, tyrusi į Marsą skristi turėjusio, tačiau iškart po iškėlimo į kosmosą nevaldomu tapusio kosminio aparato „Phobos-Grunt“ gedimo priežastis, priėjo oficialią išvadą.
Pasirodo, dėl šios kosminės nesėkmės, stipriai smogusios Rusijos kaip kosminės valstybės prestižui, kalti ne rusų kosminės technikos konstruktoriai, gamintojai, balistikai ar raketinės technikos specialistai, ir netgi ne amerikiečiai, kuriems Maskva nuo seno mėgsta suversti kaltę dėl savo šalies nesėkmių, o padidėjęs Saulės magnetinis aktyvumas.
Pasak oficialių „Roskosmos“ atstovų, „Phobos-Grunt“ nesėkmė yra „tragiškas atsitiktinumas“, praneša Rusijos informacijos agentūra „Interfax“.
„Komisija, išnagrinėjusi pagrindines netipinės „Phobos-Grunt“ situacijos priežastis, pagrindine pripažino versiją apie galimą Žemės magnetosferoje susidariusio plazmos darinio poveikį kosminiam aparatui“, – „Interfax“ sakė šaltinis Rusijos kosmoso pramonėje.
Pasak šaltinio, „Roskosmos“ komisija susiejo „Phobos-Grunt“ paleidimo datą, 2011 m. lapkričio 9 dieną, su lapkričio 4 d. Saulėje įvykusiu galingu žybsniu, kurį lydėjo didelio plazmos kiekio išmetimas į kosminę erdvę. Šios Saulės vainiko masės išvaržos masė esą siekė kelis milijardus tonų ir sukėlė seriją magnetinių audrų, kurios tęsėsi kelias savaites.
„Neatmetama galimybė, kad „Phobos-Grunt“ dėl tragiško atsitiktinumo pateko į plazmos debesį. Jeigu „Phobos-Grunt“ būtų paleistas ne lapkričio 9-ąją, o vėliau, galbūt jis šiandien jau būtų pakeliui į Marsą“, – sakė „Interfax“ šaltinis.
Rusijos kosmoso pramonė pastaraisiais metais patyrė ne vieną skaudžią nesėkmę. Praėjusių metų gruodžio 23 d. iš Plesecko kosmodromo pakilusi raketa nesugebėjo iškelti ryšių palydovo „Meridian“ į reikiamą orbitą, jis nukrito Sibire.
2011 m. rugpjūčio 24 d. nepavyko išvesti į orbitą krovininio kosminio laivo „Progres M-12M“, turėjusio susijungti su Tarptautine kosmine stotimi. Rugpjūčio 18 d. dėl nepavykusio paleidimo į kitą orbitą buvo iškeltas kosminis aparatas „Ekspres-AM4“, šis palydovas buvo prarastas, o nuostoliai dėl to siekė 10 milijardų rublių. Vasario 1 d. „Rokot“ raketa nesugebėjo iškelti į orbitą Rusijos karinio palydovo „Geo-IK-2“. 2010 m. gruodį į Ramųjį vandenyną nukrito trys Rusijos kosminės navigacijos sistemos GLONASS palydovai, kurių taip pat nepavyko išvesti į orbitą.
