Ketvirtadienį Kaune buvo atidaryta paroda „Ryšininkai – laisvės sargyboje“, skirta 1991 metų Sausio 13-osios įvykiams radijo, televizijos ir ryšių objektuose paminėti. Parodoje pateikiama nemažai iki šiol neviešintos informacijos apie tai, kaip veikė ryšių sistema dramatišku Lietuvai laikotarpiu. Pavyzdžiui, apie tai, kaip buvo klausomasi rusų kariškių pokalbių, kaip buvo užmegztas Maskvos nekontroliuojamas ryšys su Vakarais, įrengti ryšio kanalai televizijos ir radijo transliacijoms.
Svarbiausiu parodos akcentu tapo dizainerės Jolantos Velykienės tekstilės juostos, kuriose matomi 1991 metais itin svarbiais tapusių ryšių objektų bei svarbių to laikmečio akimirkų vaizdai.
Tarp parodos eksponatų bus galima išvysti Ryšių istorijos muziejuje eksponuojamą palydovinio ryšio „Inmarsat“ anteną, kuria iš Aukščiausios Tarybos 1991-aisiais buvo užmegztas ryšys su Londonu.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos su netoli Nemenčinės esančio bunkerio vaizdais. Jame 1991 metais veikė telefono, telegrafo ir radijo ryšio stotys. Užgrobėjams išjungus jame buvusios įrangos elektros maitinimą, nutrūko daugelis telefono ir telegrafo ryšių tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei ryšys su užsieniu. Tačiau netrukus kariškiams teko maitinimą vėl įjungti, nes kartu nutrūko ir KGB bei sovietų kariniai ryšiai ir dėl to kilo didelis skandalas.
Parodos lankytojai galės susipažinti su įvairiais iki šiol nedaugelio girdėtais faktais, pavyzdžiui, kad sovietų agresijos metu ryšininkai užtikrino telefono ryšį dar Antrojo pasaulinio karo metu nutiestu kabeliu tarp Suvalkų ir Marijampolės. Greičiausiai įdomu bus sužinoti, kaip su kolegų Latvijoje ir Estijoje pagalba buvo įrengtas ryšys su Helsinkiu ar kas sausio 13-osios naktį Kaune įjungė miestą pažadinusias sirenas.
Ryšių istorijos muziejaus ir ilgametės jos vadovės Angelės Lekavičienės parengtą parodą atidarė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Renginyje dalyvavo ir savo įspūdžiais dalinosi tų dienų įvykių liudininkai – svarbiausiuose ryšių objektuose lemtingomis 1991-ųjų dienomis dirbę telekomunikacijų specialistai.
„Šią parodą rengėme itin atsakingai. Ji įprasmino atsiminimus tų dienų, kurios yra svarbios mūsų kraštui. Tikimės, kad paroda išreiškėme pagarbą visiems žmonėms, kurie, nepaisydami pavojaus, atliko savo pareigą“, – teigė Ryšių istorijos muziejaus direktorė Rūta Mašanauskaitė.
Ryšių istorijos muziejaus tinklalapyje nuo ketvirtadienio publikuojama išsami informacija apie didvyrišką Lietuvos ryšininkų darbą šaliai lemtingomis akimirkomis. Savo prisiminimais čia dalinasi ne tik ryšininkai, bet ir informaciją pasauliui tuo metu skleidę žurnalistai ir politikai. Jie atskleidžia detales, kaip žlugo okupantų planas Lietuvą netikėtai palikti be ryšio su pasauliu.
Parodą rėmė telekomunikacijų bendrovė TEO, o renkant medžiagą geranoriškai talkino Vilniuje ir Kaune dirbę Lietuvos radijo ir televizijos centro bei kitų ryšių įmonių darbuotojai, įvykių dalyviai.
Paroda Kaune veiks dvi savaites – iki sausio 27 dienos, vėliau bus rodoma kituose Lietuvos miestuose.
Paieška archyve
