Rugsėjį baigiasi 2009–2011 metų podoktorantūros stažuotės moksliniams tyrimams Lietuvos mokslo ir studijų institucijose vykdyti. Keturiasdešimt devyni mokslininkai stažuotojai tyrimų rezultatus pristatys baigiamojoje podoktorantūros stažuočių konferencijoje.
Dvejus metus šalies universitetuose ir mokslo centruose dirbo 15 humanitarinių ir socialinių mokslų sričių bei 34 gamtos ir technikos mokslų sričių tyrėjų. Jie vykdė mokslinius tyrimus, rengė mokslinius straipsnius, patirties sėmėsi užsienio mokslo centruose, pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinėse konferencijose.
Rytoj prasidedančioje trijų dienų konferencijoje tyrimų rezultatus pristatys tyrėjai iš Lietuvos, Rusijos ir Turkijos. Tarpines ataskaitas vertinę ekspertai išskyrė keletą stažuotojų, pasiekusių itin gerų rezultatų: šviesos sklidimą medžiagoje tyrinėjusį dr. Julių Rusecką, sociokultūrinius tyrimus Sibire vykdžiusį dr. Donatą Brandišauską, iki 100 kW galios vandens garo plazmos įrenginio biokuro konversijai sukūrimą tyrusią dr. Viktoriją Grigaitienę. Vertintas stažuotės plano įgyvendinimas, mokslinių tyrimų pasiekimai, straipsnių kiekybė ir kokybė, mokslinių išvykų turinys ir rezultatai.
Vienu iš rezultatyviausių stažuotojų pripažintas dr. Arseny Makarikov iš Rusijos, kuris Gamtos tyrimų centre tyrinėjo Baltijos regiono smulkiųjų graužikų faunos formavimąsi. A. Makarikov yra ištyręs šių graužikų fauną azijinėje Rusijos dalyje, aprašęs septynias naujas šių graužikų rūšis ir dvi gentis, pateikęs visų rūšių morfologiją. Jis siekia atlikti Europos regiono studiją. Dr. A Makarikov stažuotėje tyrimams naudojosi Vilniaus universiteto Ekologijos institute ir pagrindiniuose Europos zoologijos muziejuose Kopenhagoje, Londone, Varšuvoje, Ženevoje saugomomis kolekcijomis.
Nuo 2009 m. podoktorantūros stažuotės Lietuvoje finansuojamos iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos mokslo tarybai įgyvendinant projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. Konkurse finansavimui gauti galėjo dalyvauti Lietuvos ir užsienio piliečiai, ne daugiau kaip prieš penkerius metus apgynę daktaro laipsnį.
Pasak projekto vadovės dr. Julijos Sabataitytės, podoktorantūros stažuotės yra didelis pliusas mokslininkų karjerai ir teikia didelę naudą mokslo ir studijų institucijoms. Įdarbinti stažuotės laikotarpiui mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus, įgyja naujos patirties. Be to, tyrėjas į podoktorantūros stažuotę atvyksta su konkurse laimėtu finansiniu krepšeliu. Dvimetėms podoktorantūros mokslininkų stažuotėms skirta vidutiniškai po 149 tūkst. litų: stažuotojo darbo užmokesčiui, jo mokslinėms išvykoms į užsienio mokslo centrus bei konferencijas, įvairioms medžiagoms, reagentams įsigyti, kurie būtini vykdant stažuotę.
Stažuotės ugdo mokslininkus planuoti savo veiklą tiek siekiant mokslinių tyrimų rezultatų, tiek stiprinant savo kompetenciją. „Ne visi stažuotojai sugebėjo maksimaliai pasinaudoti finansinėmis galimybėmis mokslinėms išvykoms, tačiau buvo ir tokių, kurie jas viršijo“, – sako J. Sabataitytė.
Lietuvos mokslo tarybai pratęsus projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“, nuo 2012 metų mokslinius tyrimus vykdys nauja podoktorantūros stažuotojų laida. Stažuotojais galės tapti tyrėjai – daktaro laipsnį įgiję ne daugiau kaip prieš trejus metus.
