Liepą, Antverpene (Belgija), Europos ir pasaulio valstybių atstovai rinkosi į Europos energijos iš atliekų gamintojų konfedaracijos (CEWEP) rengiamą kongresą. Šiais metais kongrese Lietuvai atstovavo Klaipėdos bendrovė „Naftos grupė“, siekianti mūsų šalyje efektyviai ir saugiai panaudoti susidarančias komunalines atliekas energijos gamybai pirolizės būdu. Ši technologija išspręstų Lietuvos regionų komunalinių atliekų problemą – panaudojant jas energijos gamybai, būtų ilgiau eksploatuojami sąvartynai ir mažėtų aplinkos tarša.
Kongrese energijos iš atliekų gamybos ir atliekų tvarkymo situaciją Lietuvoje pristačiusio „Naftos grupės“ srateginių projektų direktoriaus Donato Joniko teigimu, tokioms šalims kaip Lietuva, kurioje nėra ilgametės patirties energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių srityje, labai svarbu dalyvauti šiame kongrese. „Mums būtina žinoti, kas vyksta pasaulyje – kokios naujausios technologijos naudojamos gaminant energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, utilizuojant atliekas, siekiant sumažinti aplinkos taršą, – sako D. Jonikas. – Realiai susipažinus su pasiteisinusiomis kitų šalių technologijomis, ypač tokių geografiškai artimų Lietuvai šalių kaip Vokietija, Danija ar Didžioji Britanija, galima stengtis jų patirtį pritaikyti ir mūsų šalyje“. Pasak D. Joniko, Lietuvai dar tik rengiant Atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) įstatymą, buvo labai svarbu sužinoti ir Europos Parlamento (EP) atsakingų komitetų nuostatas bei ketinimus dėl AEŠ reglamentavimo globaliu mastu.
Pagrindinė idėja, vienijusi kongreso dalyvių pranešimus, – atliekos yra naudingas „žaliasis“ energijos gamybos šaltinis, kuris turi būti naudojamas kiek galima efektyviau. Per metus visos Europos šalys kartu energijai gauti sunaudoja apie 59 mln. tonų atliekų, ir. pavyzdžiui, 2009 m. pagamino 55 TWh šilumos ir 30TWh elektros energijos. Daugelyje Europos šalių ne mažiau kaip 50 proc. visos iš atliekų pagamintos energijos yra laikoma atsinaujinančia – „žalia“, o Danijoje – net 80 proc. EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys Gilas Chichesteris kongrese teigė, kad jėgainės, gaminančios energiją iš atliekų, turi būti kiekvienos šalies pagrindinis tvarios energetikos iš atsinaujinančių šaltinių programos komponentas. „Reikia naudoti visas įmanomas priemones, kurios padėtų mažinti socialinį, ekonominį ir psichologinį visuomenės pasipriešinimą dėl tokio energijos gamybos būdo, – savo pranešime sakė G. Chichesteris – Tiek gamintojų, tiek visų kompetentingų institucijų pareiga – suprantamai aiškinti visuomenei, jog iš atliekų gaminant energiją mažinama aplinkos tarša CO2 dujomis“.
Analizuojant šių metų tendencijas, kongrese buvo išskirtas Didžiosios Britanijos pavyzdys. Ši šalis turi skatinimo tvarką konversines technologijas (tokias kaip pirolizė, dujofikacija ir pan.) diegiančioms bendrovėms. Pateikusios paraiškas įmonės gali tikėtis, kad vyriausybės sukurtas fondas finansuos iki 50 proc. jėgainės statybos išlaidų. „Suprantame, kad dabartinė ekonominė situacija Lietuvoje neleistų įvesti tokios tvarkos, todėl mūsų bendrovė pasiruošusi investuoti savas lėšas pirolizės jėgainei statyti ir pritraukti investicijas, nereikalaudama nei valstybės, nei ES paramos, – pabrėžia bendrovės „Naftos grupė“ atstovas. – Bėda ta, kad Lietuvoje niekaip neapsisprendžiama, kokiu tarifu valstybė pasirengusi supirkti alternatyvią elektros energiją iš jos gamintojų“. D. Jonikas apgailestauja, kad elektros gamybai iš komunalinių atliekų šiuo metu kol kas nėra jokių funkcionuojančių paramos priemonių, o skatinimas tik deklaruojamas strategijose.
AEŠ įstatymas, kuris galbūt įneštų šiek tiek aiškumo, teberengiamas ir tebetaisomas, todėl praleidžiamos geriausios progos pritraukti investicijas į šią sritį. „Ar verta tuomet stebėtis, kad naujausios technologijos taip vangiai diegiamos Lietuvoje?“, – retoriškai klausia „Naftos grupės“ atstovas.
Europos energijos iš atliekų gamintojų konfedaracija (CEWEP) vienija 390 energiją iš atliekų gaminančių jėgainių visoje Europoje. CEWEP kongresai vyksta nuo 2002 m., kas dveji metai.
Paieška archyve
