Vilniuje prasidėjusioje 14-oje Europos raidos psichologijos konferencijoje daug dėmesio skiriama Lietuvoje dar beveik netyrinėtai temai – patyčioms internete. Nuo įprastų patyčių galima užsidaryti namuose, tuo tarpu elektroninėje erdvėje paviešinta žeminanti informacija išlieka metų metus. Pavyzdžiui, jaunuolių imituotas lytinis aktas, pateiktas kaip tikras. Anot statistikos, elektroninės patyčios pasaulyje labai dažnai baigiasi vaikų savižudybėmis.
Nuo interneto nepasislėpsi niekur
„Patyčiomis vadinama bet kokia paviešinta informacija apie žmogų, kuri jį žemina. Tokios patyčios gali būti vienkartinės, o gali trukti mėnesius ar metus. Juk į internetą įdėta nuotrauka čia lieka amžiams“, - pasakojo konferencijos prezidentė Mykolo Romerio universiteto prof. Rita Žukauskienė.
 Rita Žukauskienė © DELFI (K.Čachovskio nuotr.) |
|---|
Nors dažnam ši tema atrodo neaktuali ir nekelianti realios grėsmės, psichologė pabrėžė, kad pagal naujausius duomenis 13-14 metų Lietuvos paaugliai internete praleidžia kur kas daugiau laiko nei jų bendraamžiai europiečiai. Būtent jiems, pašnekovės teigimu, ir pavojingiausia šių patyčių rūšis. Jei suaugęs žmogus geriau ar prasčiau sugeba apsiginti, vaikas, žinodamas, kad jį kažkas žemina, apskritai bijo kam nors pasirodyti.
„Pasaulyje ši tema nagrinėjama labai plačiai, nes elektroninės patyčios labai dažnai baigiasi vaikų savižudybėmis. Kai vyksta tikros patyčios, vaikas gali pareiti namo ir užsidaryti. Tuo tarpu šiuo atveju jis nesijaučia saugus net namuose. Jam užtenka įsijungti kompiuterį, kad pamatytų jį įžeidžiančias nuotraukas ar komentarus, - teigė R. Žukauskienė. - Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai du vaikinai nusprendė pajuokauti ir imitavo lytinį aktą, tačiau ši vaizdo informacija buvo išplatinta visai kitame kontekste. Jie buvo labai pažeminti. Tokie atvejai iš tiesų gali baigtis labai liūdnai.“
Beje, dar vienas svarbus tokių patyčių ypatumas – auka nežino, kas iš jos tyčiojasi, todėl galima įtarti bet ką – kiekvieną draugą ar pažįstamą.
Žmogaus raida su paauglyste nesibaigia
Konferenciją, kuri kas dvejus metus vyksta vis kitoje Europos šalyje, organizuoja Mykolo Romerio universitetas ir Europos raidos psichologijos draugija. Norint gauti teisę ją organizuoti, reikia laimėti pakankamai didelį konkursą. Tai pirma tokio lygio psichologų konferencija Lietuvoje.
Kelias dienas truksiančioje konferencijoje bus nagrinėjami su vaikų, paauglių ir suaugusiųjų raidos problematika susiję klausimai: ankstyvosios vaiko vystymosi sąlygos, socialinių ekonominių sąlygų bei pokyčių visuomenėje įtaka žmogaus raidai, patyčios ir smurtas šeimoje bei mokykloje, jaunimo nusikalstamumas, savižudybės, vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikata ir jos raida, pasitenkinimą gyvenimu ir asmens psichologinę gerovę įtakojantys veiksniai bei kiti klausimai.
Šias temas aptarti susirinko apie 700 psichologijos, edukologijos, psichiatrijos bei kitų sričių mokslininkų ir praktikų iš įvairiausių Europos ir Azijos bei Šiaurės Amerikos šalių. Pavyzdžiui, atvyko mokslininkų net iš tokių šalių, kaip Australija, Kamerūnas, Egiptas, Nigerija, JAV, Kanada, Brazilija, Meksika, Filipinai, Singapūras, Japonija.
„Raidos psichologija žmogų tyrinėja nuo gyvybės užsimezgimo pradžios iki mirties, tačiau dažnai susidaro įspūdis, kad po paauglystės žmogaus raida tarsi baigiasi. Mat būtent kūdikystė ir vaikystė tyrinėjama labiausiai. Kita vertus, ir suaugusio žmogaus gyvenime vyksta daugybė dalykų, o raidos psichologijos žinios labai lengvai gali būti perkeltos į praktinę veiklą, todėl naudingos visuomenei“, - įsitikinusi R. Žukauskienė.
Anot psichologės, ši konferencija Lietuvai svarbi ir moksline prasme. Nors Lietuvoje vyksta įvairiausi tyrimai šioje srityje, mūsų mokslininkai labai užsidarę Lietuvoje. Socialiniai mokslai, lyginant su tiksliaisiais, pasaulyje nėra dažnai cituojami, nes užsieniečiai nelabai ir žino, ką mes darome. Todėl konferencija gali tapti akstinu lietuviams drąsiau eiti į pasaulį bei kooperuotis su užsieniečiais bendriems tyrimams.
Paieška archyve
