Jaunimą bando pasiekti per internetą

Šiais metais Europos Parlamento rinkimų kampanija persikėlė į interneto platybes. To pagrindinis tikslas – pritraukti itin neaktyvų jaunimą.

Briuselio galvos nusprendė šių metų rinkimus populiarinti ir internete – juo naudojasi 60 proc. europiečių šeimų, be to, komunikacija internete labai nebrangi ir pasiekia itin didelę auditoriją, kurioje akys ypač krypsta į jaunimą.

2004-ųjų Europos Parlamento rinkimuose 18–24 metų jaunuoliai buvo mažiausiai aktyvi rinkėjų grupė.

„36 milijonai piliečių balsuos pirmą kartą, tad labai svarbu mobilizuoti jaunus žmones, kad jie įsitrauktų į Europos reikalus“, – sako Margot Wallstrom, Europos Komisijos viceprezidentė.

Supratus, kad turėti paprasčiausią interneto svetainę šiais laikais nebepakanka, Europos Parlamentas atsidūrė ir dešimtis milijonų žmonių vien Europoje jungiančiuose socialiniuose tinkluose – pavyzdžiui, Lietuvoje vien „Facebook“ naudojasi apie 100 tūkst. žmonių – ar naudojasi „Twitter“ tinklaraščiu.

„Gali ne tik pateikti informaciją, bet ir sukelti diskusiją, gauti tą vadinamąjį grįžtamąjį ryšį iš paprastų vartotojų, rinkėjų, piliečių. Tokios tolimos institucijos, kaip Europos Parlamentas, gali parodyti per „facebookus“ ir tinklaraščius savo žmogiškąjį veidą“, – teigia Nerijus Petrauskas, bendrovės „Integrity PR“ komunikacijos specialistas.

Kad įprastas rinkimų technologijas gali keisti moderniosios, esą sėkmingai įrodė Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų kampanija – esą Baracko Obamos komanda sėkmingai išnaudojo interneto platybes.

„Negalima taip vertinti – ar tai yra gerai, ar blogai. Tiesiog tai yra kitaip. Jau dabar pats bendravimo modelis tarp žmonių ir bendruomenių yra toks, kad tu turi bendrauti laisvai. Šiuo atveju tos institucijos turi rasti būdą, kaip kreiptis į vartotoją, šiuo atveju į jaunimą, kuris yra internete“, – sako N. Petrauskas.

Apklausos rodo, kad rinkimuose į vieną pagrindinių Europos Sąjungos institucijų savo balsą žada atiduoti vos trečdalis 18–29 metų Lietuvos piliečių.

„Jaunimas potencialiai yra labai aktyvus dėl įvairių priežasčių, ypač universitetinis jaunimas. O universitetinio jaunimo Lietuvoje yra labai daug. Jeigu jaunimo organizacijos užsiimtų tuo, norėtų, kad aktyvumas būtų didelis, tai galimybės tam tikrai yra“, – mano Vladas Gaidys, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius.

Likus kelioms dienoms iki sekmadienį vyksiančių rinkimų pilietinės akcijos vyksta visoje Lietuvoje. Vilniuje kultūros, sporto ir pramogų pasaulio žvaigždės ragino nebūti abejingiems. Kituose miestuose ir miesteliuose balsuoti Europos Parlamento rinkimuose ragina Moksleivių parlamentas.