Prieš apsispręsdami pirkti internetu, Lietuvos gyventojai vidutiniškai įvertina beveik 20 kriterijų – tai reiškia, kad nėra vienintelis sprendimą lemiantis veiksnys. Naujausio tarptautinio „DPD“ „E. barometro“ tyrimo duomenimis, vis didesnę reikšmę įgauna mokėjimo lankstumas, aiški pristatymo informacija ir svetainės patogumas. Tačiau pirkimą dažniau stabdo ne per didelė kaina, o nepatogi apsipirkimo patirtis.
Net 87 proc. Lietuvos gyventojų atbaido sudėtinga ar neaiški interneto svetainė arba programėlė – šis rodiklis per dvejus metus išaugo 5 procentiniais punktais. Situacija, kai siūlomas tik vienas atsiskaitymo ar pristatymo būdas, stabdo 62 proc. el. pirkėjų.
„Dažnai manoma, kad svarbiausia elektroninėje prekyboje yra kaina, tačiau tyrimas rodo, kad vartotojai labai greitai pastebi nepatogumus. Jei procesas sudėtingas, pasirinkimo mažai arba trūksta aiškumo, net gera kaina nebepadeda. Šiandien konkurencija vyksta ne tik tarp prekių ar kainų, bet ir tarp pačių apsipirkimo patirčių“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Tyrimo duomenimis, net 94 proc. Lietuvos el. pirkėjų nori iš anksto žinoti galutinę kainą ir išvengti paslėptų mokesčių. Tuo metu 81 proc. akcentuoja galimybę atsiskaityti banko pavedimu ar kortele – tai net 7 proc. daugiau nei 2023 m. 72 proc. apklausos dalyvių svarbus ir skaitmeninių mokėjimo būdų, tokių kaip elektroninės piniginės, pasirinkima.
Baltijos šalyse prioritetai skiriasi
Nors Baltijos šalys iš pirmo žvilgsnio atrodo panašios, tyrimas atskleidžia gana skirtingus internetu apsiperkančių vartotojų prioritetus. Pavyzdžiui, Estijoje vienu svarbiausių kriterijų tampa kainų palyginimo priemonės – jas svarbiomis įvardija 73 proc. gyventojų. Tuo metu Latvijoje dominuoja nemokamo pristatymo svarba – tai aktualu net 88 proc. el. pirkėjų.
Svarbus tampa ir pristatymo lankstumas. 75 proc. Lietuvos gyventojų nori turėti galimybę keisti pristatymo laiką, o 66 proc. svarbu tiksliau žinoti, kada siunta juos pasieks.
„Tai rodo įdomų pokytį – vartotojai vis dar vertina lankstumą, tačiau kartu pripranta prie stabilesnės ir labiau prognozuojamos pristatymo kokybės. Kai paslauga tampa patikima, poreikis ją nuolat koreguoti mažėja“, – pažymi G. Bilevičius.
