Balandžio 15–16 dienomis Latvijoje vykusiuose kasmetiniuose „Insafe/INHOPE“ mokymuose Europoje veikiantiems saugesnio interneto centrams paliestos itin skaudžios ir jautrios temos. Mokymų metu šalys dalijosi statistika, tyrimais, reagavimo praktikomis ir aktualiausiomis vaikų saugumo internete problemomis. Lietuvai renginyje atstovavo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) koordinuojamo projekto „Draugiškas internetas“ komanda. Mokymų dėmesio centre buvo vaikų skaitmeninė kasdienybė, dirbtinio intelekto poveikis ir naujos išnaudojimo formos.
Asociatyvi nuotr.
Svarstoma diegti amžiaus patvirtinimo technologiją
Viena svarbiausių Europoje svarstomų priemonių yra amžiaus patvirtinimo (angl. age verification) technologija. Ji aptariama kartu su Skaitmeninių paslaugų aktu (angl. DSA) ir Dirbtinio intelekto aktu (angl. AI Act) kaip viena iš vaikų apsaugos internete politikos krypčių.
Suomijos saugesnio interneto centras pristatė analizę, kurioje paaiškėjo, kad pasauliniu mastu mažiausiai 300 milijonų vaikų kasmet patiria seksualinį išnaudojimą internete. Tyrimas parodė, kad 33 % mergaičių ir 8 % berniukų yra patyrę seksualinį smurtą iš suaugusio asmens, o 61 % vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, apie tai niekam nepraneša. Tikimasi, kad amžiaus patvirtinimo technologija padės sumažinti vaikų pažeidžiamumą situacijose, kuriose žalingas kontaktas vystomas keliose platformose. Praktikoje bendravimas dažniausiai prasideda vienoje erdvėje, vėliau perkeliamas į kitą, kur vyksta manipuliacija ir viliojimas (angl. grooming), kur vaikai spaudžiami siųsti savo nuotraukas. Vėlesnėse stadijose taikomas šantažas – reikalaujama pinigų, grasinant paviešinti jų nuotraukas internete. Galiausiai veikla persikelia į uždaras grupes, kuriose dalijamasi sukrečiančia su vaikų išnaudojimu susijusia medžiaga.
Pristatyta, kad grooming procesas gali tapti seksualinio pobūdžio per mažiau nei vieną valandą. Teisėsaugos ir prevencijos specialistai aptarė, kad dirbtinis intelektas jau naudojamas viliojimo strategijoms tobulinti, vaikų kalbos modeliui imituoti ir manipuliavimo instrukcijoms generuoti. Taip pat analizuota, kodėl vaikai apie patirtą žalą nepraneša: dėl gėdos, baimės, sumišimo, nepasitikėjimo ar artimo suaugusiojo stokos.
Dėl šios priežasties ir problemos masto sudėtinga nustatyti išnaudotojų veikimo grandines, visus kanalus, kuriais pasiekiami vaikai, ir pačius išnaudotojus.
Kartu su priklausomybėmis nuo socialinių tinklų auga ir rizikos
„BEE SECURE“ saugesnio interneto centras Liuksemburge pateikė duomenis apie tai, kaip skirtingos grupės vertina rizikas internete. Tarp 3–11 metų vaikų tėvų 41 % pagrindine problema laiko per ilgą internete praleidžiamą laiką. Tarp 12–16 metų vaikų tėvų šis rodiklis siekia 55 %. Tarp 17–30 metų jaunimo 56 % dezinformaciją ir melagingą informaciją išskiria kaip problemą, o apie 45 % kaip reikšmingą riziką nurodo vaizdus ar vaizdo įrašus, kuriuose rodomas seksualizuotas smurtas prieš vaikus. Aptarta, kad vaikai ir paaugliai vienu metu susiduria su manipuliaciniu kontaktu, seksualiniu viliojimu, algoritmiškai platinamu žalingu turiniu, dezinformacija, duomenų rinkimu ir profiliavimu.
Atskira tema buvo 764 „skaitmeninis kultas“ ir platesni, vadinamieji „com“, tinklai, kurią pristatė Švedijos saugos policija remiantis 2025 m. duomenimis. 764 yra apibūdinamos decentralizuotos, tarptautinės, per skirtingas platformas veikiančios bendruomenės, kuriose persidengia seksualinis išnaudojimas, savižalos skatinimas, sadistinis turinys, šantažas ir kibernetiniai nusikaltimai. Tokiose ekosistemose smurtas ir aukų žeminimas tampa statuso forma. Seksualinis šantažas naudojamas kaip kontrolės priemonė.
Pasak LINEŠA projekto „Draugiškas internetas“ koordinatoriaus Liudo Mikalkevičiaus, ypač svarbi yra ekspertų išsakyta pastaba, kad dalis aukų vėliau pačios įtraukiamos į tolesnę nusikalstamą veiklą. Dėl to vaikai ir jaunuoliai dažnai nesikreipia pagalbos, nes baiminasi, kad bus vertinami ne kaip nukentėję asmenys, o kaip nusikaltimo dalyviai. Dėl šios priežasties reikalingi ne tik baudžiamieji, bet ir pagalbos bei reabilitacijos mechanizmai.
Centras taip pat pristatė informaciją, kam dažniausiai naudojamas dirbtinis intelektas. Apie 87–88 % 17–30 metų jaunimo jį naudoja informacijos paieškai, apie 73 % – su mokslu susijusiems tikslams, apie 78 % – tekstų rašymui, apie 59 % – bendravimui su DI sistemomis. Kartu didėja ekranų laikas ir priklausomybė nuo platformų. Jauni žmonės, uždarę „TikTok“, dažnai grįžta į programėlę po 8–12 minučių. Paaugliai per dieną peržiūri apie 200–400 vaizdo įrašų, o 28 % vaikų nurodo dėl socialinių tinklų negaunantys pakankamai miego. Mokymuose šie duomenys buvo siejami su platesne išvada: vaikų saugumo internete klausimas apima ne tik neteisėtą turinį, bet ir dėmesio ekonomiką, elgsenos formavimą, savijautą ir pažeidžiamumą.
Tarptautinis bendradarbiavimas: vieni šito neišspręsime
Mokymuose ne kartą kartota, kad nė viena institucija viena pati nežino visko, kas vyksta. Informacijos ir nusikaltimų kiekis jau dabar yra sunkiai aprėpiamas. Todėl vienas svarbiausių dalykų šiuo metu yra pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas – tarp šalių, institucijų, tyrėjų, teisėsaugos, švietimo bendruomenės ir vaikų apsaugos organizacijų.
Būtent todėl tokie susitikimai kaip „Insafe/INHOPE“ mokymai yra svarbūs ne formaliai, o praktiškai. Jie leidžia pamatyti, kas jau vyksta kitose šalyse, kokie duomenys renkami, kokie sprendimai veikia, kokios rizikos kartojasi ir kaip galima greičiau reaguoti Lietuvoje. Vaikų saugumo internete klausimai šiandien yra iš esmės tarpinstituciniai ir tarpvalstybiniai – DI nepaiso sienų, platformos veikia globaliai, o nusikaltimai juda per skirtingas sistemas.
Projekto „Draugiškas internetas“ dalyvavimas šiame tinkle yra svarbus ne tik kaip reprezentacinis veiksmas, bet ir kaip būdas užtikrinti, kad Lietuvoje taikomos prevencijos priemonės būtų paremtos naujausiomis Europos žiniomis, tyrimais ir praktikomis.
