„OpenAI“ žengia žingsnį už programinės įrangos ribų ir kuria savo pirmąjį fizinį įrenginį kartu su dizaineriu Jonu Ive. Tai slapta vystomas projektas, kurio pirmieji prototipai jau baigti. Silicio slėnyje jis laikomas vienu paslaptingiausių dirbtinio intelekto eksperimentų.
Asociatyvi nuotr.
Naujasis įrenginys suprantamas kaip trečias asmeninis prietaisas šalia telefono ir nešiojamo kompiuterio. Samas Altmanas jį apibūdina kaip ramesnę patirtį, priešingą nuolat vibruojančiam išmaniųjų pasauliui. Vietoje jausmo tarsi vaikščiotum triukšmingoje aikštėje vartotojas turėtų pasijusti lyg poilsiaujantis tylioje trobelėje prie ežero.
Idėja grindžiama tuo, kad įrenginys išlieka tarsi foninis palydovas ir tyliai stebi kontekstą. Jis įsijungia tik tada, kai turi ką nors naudingo ar svarbaus pasakyti. Taip siekiama sukurti ilgalaikį ramybės ir pasitikėjimo jausmą, o ne dar vieną dėmesio reikalaujantį ekraną.
Naujas požiūris į asmeninę technologiją
Samas Altmanas pabrėžia, kad naujas produktas neturi pakeisti telefono ar kompiuterio. Tai atskira prietaisų kategorija, kuri padeda sumažinti informacinį triukšmą, o ne jį didina. Idėja artima asmeniniam palydovui, kuris nuolat yra šalia, bet nesibrauna į dėmesį be reikalo.
Įrenginys kurtas kaip aplinką jaučiantis asistentas, suprantantis žmogaus kasdienę rutiną ir kontekstą. Jis turėtų įsitraukti tik tada, kai gali realiai padėti, pavyzdžiui priminti, ką buvai planavęs arba įspėti apie svarbią žinutę. Taip siekiama, kad technologija ne valdytų vartotoją, o tyliai jam tarnautų.
Įrenginys be ekrano ir su aplinkos suvokimu
Prototipai apibūdinami kaip maži, kišenėje telpantys ir malonūs liesti prietaisai. Kai kurie aprašymai mini formą, primenančią seną grotuvą su segtuku, kurį galima prisegti prie drabužių ar pasidėti ant stalo. Sąmoningai atsisakyta tradicinio ekrano, kad įrenginys neprimintų telefono ar laikrodžio.
Sąveika su juo vyks balsu, per mikrofonus ir galbūt kameras ar kitus jutiklius. Įrenginys naudosis naujausiais „OpenAI“ modeliais, kad suprastų klausimus ir realų pasaulį aplink žmogų. Vizija tokia, kad jis prisimintų, kur padėjai raktus ar kokią knygą vartinėjai parduotuvėje.
„Io“ įsigijimas ir prekių ženklo drama
Lūžis „OpenAI“ kelyje į aparatinę įrangą įvyko tada, kai bendrovė už maždaug šešis ir keturias dešimtąsias milijardo vertės akcijų paketą įsigijo Jono Ive studiją pavadinimu io. Ši komanda jau dirbo su dirbtiniam intelektui pritaikyta technine įranga. J. Ive per savo kūrybinę studiją „LoveFrom“ perėmė naujojo įrenginio dizaino vairą.
Tačiau „io“ pavadinimas greitai tapo teisiniu galvosūkiu. Kitas startuolis pavadinimu „iyO“ pareiškė, kad pavadinimai pernelyg panašūs ir gali klaidinti vartotojus. Teismas sutiko su šia logika ir uždraudė „OpenAI“ naudoti „io“ ženklą produktams, primenantiems „iyO“ pasiūlą, todėl visas su io susijęs ženklinimas buvo tyliai pašalintas.
Kodėl aparatinė įranga tokia svarbi „OpenAI“?
Pirmasis tikslas yra surinkti realaus pasaulio duomenis, kurių neįmanoma paimti iš viešo interneto. Mikrofonai ir jutikliai leidžia suprasti tikrą kasdienę vartotojo aplinką, o ne tik tai, ką jis parašo ekrane. Tai leidžia modeliams mokytis iš daug gyvesnių situacijų.
Antra svarbi priežastis yra didesnė kontrolė, kaip dirbtinis intelektas pasiekia žmones. Vietoj priklausomybės nuo „Apple“, „Google“ ar kitų ekosistemų „OpenAI“ nori turėti savo kanalą ir savo dizaino patirtį. S. Altmanas atvirai kalba apie siekį priartėti prie vizijos, matytos filme „Her“, kur dirbtinis intelektas tampa artimu kasdieniu palydovu.
Numatoma pasirodymo data ir ateities planai
Šiuo metu įrenginys egzistuoja veikiančio prototipo pavidalu, kurį S. Altmanas ir J. Ive apibūdino kaip stulbinantį. Ankstesni bandymai jų lūkesčių nepateisino, tačiau nauja versija esą pagaliau suteikė jausmą, kad tai tikrai kažkas naujo. Vis dėlto produktas dar toli nuo masinės gamybos.
Viešai užsimenama, kad įrenginys galėtų pasirodyti maždaug po poros metų, galbūt nuo 2026 metų pabaigos iki 2027 metų laikotarpio. Tikslas ambicingas, tai pasiekti šimtą milijonų vartotojų greičiau nei tai padarė bet kuri kita aparatinės įrangos bendrovė. Tačiau techniniai klausimai, privatumo reikalavimai ir teisiniai ginčai gali lengvai šią viziją atitolinti.
