Kontinentinės Europos elektros perdavimo sistemos operatorės patvirtino sėkmingą Estijos, Latvijos ir Lietuvos sinchronizaciją su Kontinentinės Europos tinklais. Šis sprendimas žymi, kad Baltijos šalių elektros perdavimo operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ (AST) ir „Litgrid“ atitinka visus techninius reikalavimus nuolatiniam sujungimui su Kontinentinės Europos elektros sistema per Lenkiją.
Asociatyvi nuotrauka
Sėkmingą Estijos, Latvijos ir Lietuvos bandomąją sinchronizaciją patvirtino Kontinentinės Europos regioninė grupė, veikianti Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijoje (ENTSO-E). Nuo 2025 m. vasario 9 d. Baltijos šalys veikė bandomosios sinchronizacijos režimu, kurio metu buvo stebimi ir vertinami visi sinchroninio veikimo parametrai.
AST, „Elering“ ir „Litgrid“ nuo lapkričio 25 dienos tapo visateisėmis ENTSO-E Kontinentinės Europos regioninės grupės narėmis.
Baltijos sinchronizacijos projektas formaliai pradėtas 2019 m. gegužės 29 d., kai Kontinentinės Europos regioninė grupė paskelbė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir jas remiančių šalių perdavimo sistemų operatorės pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurios leistų Lietuvai, Latvijai ir Estijai tapti Kontinentinės Europos tinklo dalimi. Antradienį priimtas sprendimas reiškia visišką šio susitarimo sąlygų įgyvendinimą.
„Mūsų elektros tinklai tapo savarankiški ir pilnai integruoti į kontinentinės Europos sistemą. Sinchronizacija užtikrina, kad elektros energijos tiekimas nebus pažeidžiamas geopolitinei įtakai ar spaudimui. Sinchronizacijos projekto apimtyje lieka „Harmony Link“ jungties sėkmingas įgyvendinimas, kuris taps ne tik papildomu energetinio saugumo elementu, bet ir didins integraciją su Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinka ir didins mūsų galimybes vystyti atsinaujinančios energetikos generaciją. Sekantys žingsniai – maksimaliai sustiprinti kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą ir atsparumą, kad elektros tiekimas išliktų saugus, stabilus ir nenutrūkstamas, net esant išoriniams veiksniams“, – teigia energetikos viceministras Garbiel Gorbačevski.
„Nuolatinė Estijos, Latvijos ir Lietuvos sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona yra svarbus etapas Europos kelyje link energetinio atsparumo, bendradarbiavimo ir nepriklausomybės. Tai yra ilgametės techninės patirties, glaudaus koordinavimo ir TSO įsipareigojimų, kuriuos remia ENTSO-E ir ES, rezultatas. Šis pasiekimas ne tik stiprina Baltijos valstybių energetinį saugumą, bet ir sustiprina mūsų bendrą tikslą sukurti stipresnę, patikimesnę ir saugesnę elektros energijos sistemą visiems europiečiams“, – sako Zbyněk Boldiš, ENTSO-E prezidentas.
„Perėjimas nuo bandomosios iki nuolatinės sinchronizacijos gali atrodyti formalus žingsnis, tačiau tai kur kas daugiau – tai daugelio metų nuoseklaus kiekvienos iš perdavimo operatorių darbo rezultatas. Vertiname šį mūsų darbo pripažinimą ir šiandieninį sprendimą. Tikiu, kad šis pasiekimas žymiai padidins mūsų tinklo veikimo lankstumą ir patikimumą bei sukurs naujų bendradarbiavimo galimybių. Esame dėkingi ENTSO-E už nuolatinę paramą ir pasitikėjimą viso proceso metu“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Šių metų vasario 8 dieną Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos, o 2025 m. vasario 9 d. Estija, Latvija ir Lietuva sėkmingai sinchronizavo savo elektros sistemas su Kontinentinės Europos sinchronine zona.
Sinchronizacija su kontinentine sudaro sąlygas Baltijos šalims valdyti savo elektros sistemas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kontinentinės Europos šalimis, užtikrinant stabilų ir patikimą dažnio reguliavimą, taip sustiprinant energetinę nepriklausomybę ir padidinant energetinį saugumą visame regione. Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.
Šis procesas buvo daugelio metų kruopštaus pasirengimo ir bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių – „Elering“ (Estija), „Augstsprieguma tīkls“ (Latvija), „Litgrid“ (Lietuva) ir jų partnerių kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje rezultatas. Ypatingai svarbų vaidmenį atliko Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE, kuri, būdama tiesiogine Baltijos šalių kaimyne ir fizine jungtimi su kontinentine Europa, koordinavo visą procesą. Šiam pasiekimui itin svarbūs buvo plataus masto infrastruktūros atnaujinimai Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Sinchronizaciją aktyviai remia Europos Sąjunga ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių asociacija ENTSO-E, kurių indėlis apima bendrą investicijų į infrastruktūrą finansavimą, taip pat techninę ir eksploatacinę paramą. Sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
