Palangoje, šalia naujo atidaryto „Norfa“ prekybos centro, įrengtos 5 naujos elektromobilių įkrovimo stotelės. Vienu metu bus galima įkrauti 10 elektromobilių. Ekspertų teigimu, nauja infrastruktūra pajūryje – svarbi, siekiant valstybės užsibrėžtų elektromobilumo tikslų.
Įrengtos stotelės – skirtingos galios. Trys stotelės – lėto krovimo, 22 ir 40 kW galios. Dar dvi – greito krovimo, 100 ir 120 kW galios, kuriose vairuotojai savo transporto priemones, priklausomai nuo jų specifikacijos, gali pakrauti trumpiau nei per pusvalandį. Pasirinkta lokacija – strategiškai patogioje vietoje, šalia Klaipėdos plento. Tikimasi, kad infrastruktūra patogiai naudotis galės tiek miesto gyventojai, tiek svečiai.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vadovas Tomas Žilionis sako, kad tai – pirmosios bendrovės įrengtos stotelės šiame kurorte. Anot jo, sprendimas priimtas atsižvelgiant į šalyje augantį elektromobilių skaičių, kuris verčia galvoti apie infrastruktūrą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kurortuose.
„Kelionės skirtingomis transporto priemonėmis pirmiausia yra apie gyventojų patogumą iš taško A atsidurti taške B. Augant elektromobilių skaičiui – auga ir infrastruktūros poreikis, todėl vis dažniau žvelgiame į lokacijas, kurios pasižymi sezoniškumu, yra rečiau lankomos laisvalaikiu. Siekiame, kad tiek Palangos gyventojai, tiek į kurortą atvykę elektromobilių vairuotojai turėtų visas sąlygas patogiam keliavimui“, – sako T. Žilionis.
Palangoje – tai pirmosios „Enefit“ įkrovimo stotelės. Lietuvoje bendrovės įkroviklių skaičius šiais metais jau viršijo 290 ir taip pat toliau sparčiai auga.
Konkurencija virsta palankiomis kainomis
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis pastebi, kad nors elektromobilių skaičius auga vis sparčiau, visas potencialas dar tikrai nėra išnaudotas, o pokyčiai galėtų būti ir dar greitesni. Nemažai žmonių vis dar nesiryžta pereiti prie ekologiškų transporto priemonių, kadangi vadovaujasi dviem klaidingais mitais.
„Ypač tie vairuotojai, kurie neturi galimybės įkrovimo stotelės įsirengti namuose, dažnai galvoja, kad elektromobilis apsunkins jų kasdienybę, kadangi nuolat reikės ieškoti, kur į įkrauti ir gaišti laiką laukiant, kol energijos atsargos bus papildytos. Taip pat neretai manoma, kad elektra viešojo įkrovimo stotelėse yra brangi, todėl elektromobilis netenka ekonominio pranašumo, palyginti su modeliais, turinčiais vidaus degimo variklius. Tačiau abu šie įsitikinimai nėra teisingi, tiesą sakant, šiandien krauti transporto priemonę viešoje stotelėje gali būti pigiau nei namuose“, – sako T. Žilionis.
Jis pažymi, kad gatvėse ir keliuose daugėjant elektromobilių, aštrėja ir įkrovimo infrastruktūros vystytojų konkurencija, verčianti ieškoti būdų, kaip pasiūlyti kuo palankesnes kainas. To rezultatas – net iki 50 proc. siekiančios nuolaidos. Praktiškai tai reiškia, kad 22 kW galios stotelėse įkrovimas gali kainuoti vos 15 ct/kWh, pasirinkus energijos atsargas greičiausiai pildančias 320 kW galios stoteles reikėtų mokėti 24,5 ct/kWh. Tuo metu su kainomis biržoje susietus elektros tiekimo planus turintiems vartotojams, įkraunantiems elektromobilius namuose, rugpjūtį tai vidutiniškai kainavo 21,59 ct/kWh.
„Populiariausi elektromobilių modeliai turi maždaug 80 kWh talpos baterijas. Tad pasinaudojus akcijomis, tokį elektromobilį nuo 0 iki 100 proc. pigiausiose 22 kW galios viešose stotelėse kainuotų apie 12 eurų, greitojo įkrovimo stotelėse – apie 19,6 euro, o namuose – apie 17 eurų. Taigi akivaizdu, kad elektros kainos kriterijus nebėra priežastis nesirinkti elektromobilio“, – situaciją rinkoje analizuoja T. Žilionis.
Tai, jog elektromobiliai ekonomiškumu smarkiai pranoksta tradicines transporto priemones patvirtina ir Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Antrąjį šių metų ketvirtį nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu vidutiniškai kainavo 4,99 euro, kai dyzeliniu automobiliu – 7,95 euro, o benzininiu – 9,18 euro.
Paieška archyve
