Jungtinių Valstijų Karinės oro pajėgos pradėjo naują projektą, kuriuo siekiama paprastesnio ir pigesnio būdo kurti hipergarsines sistemas. Iki šiol daug tokių programų kainavo labai brangiai ir truko daugelį metų, todėl dabar nuspręsta rinktis praktiškesnį kelią, tai gaminti greičiau, pigiau, bet vis tiek pakankamai efektyviai, kad tokia ginkluotė būtų lengviau pritaikoma.
Asociatyvi nuotr.
Pati idėja nėra sudėtinga. Naudojamas jau egzistuojantis „ET-2“ korpusas, prie kurio galo prijungiamas skystojo kuro variklis, sukurtas „Draper“ kartu su „Ursa Major“. Šis variklis veikia su degalais, kuriems nereikia ypatingų laikymo sąlygų, nes juos galima saugoti įprastoje temperatūroje.
Tai palengvina degalų tiekimą ir sumažina papildomas problemas, su kuriomis paprastai susiduriama naudojant specialius kriogeninius degalus. Variklis jau patikrintas bandymų metu ir pritaikytas greitam panaudojimui.
Konstruktoriai nusprendė nekeisti raketos iš esmės, tai jie tik pašalina nereikalingas dalis ir prideda kuro talpas bei variklio tvirtinimą. Toks sprendimas leidžia daug greičiau pagaminti prototipą ir mažina kainą, palyginti su tuo, jei viskas būtų kuriama nuo nulio.
Demonstracinis modelis gavo pavadinimą „Angry Tortoise“. Tai nėra sudėtinga ar itin manevringa raketa, ji kuriama kaip pigesnė ir greičiau gaminama priemonė. Pirmuose bandymuose siekiama pasiekti labai didelius greičius, o vėliau planuojama pasiekti 4 - 5 Macho greitį, tai yra apie 5 – 6 tūkst. kilometrų per valandą.
Svarbi projekto dalis yra gamybos būdai. Dalis detalių gaminama 3D spausdintuvais, o tai padeda mažinti kainą ir leidžia greičiau atlikti pakeitimus. Kadangi naudojami jau paruošti korpusai, inžinieriai sutaupo daug laiko ir resursų.
Jei bandomieji skrydžiai bus sėkmingi ir bus galima pereiti prie masinės gamybos, teks išspręsti naujus klausimus: kaip saugiai laikyti raketas, kaip užtikrinti paprastą jų užpildymą degalais ir kaip paleisti jas be sudėtingos papildomos įrangos.
Nuo šių sprendimų priklausys, ar projektas galės pereiti nuo bandymų prie realaus naudojimo. Šis projektas gali pakeisti požiūrį į hipergarsines sistemas. Vietoje labai brangių ir ilgai vystomų projektų siūloma paprastesnė ir pigesnė alternatyva, kurią galima greičiau panaudoti.
Vis dėlto viskas priklauso nuo to, ar techniniai sprendimai pasiteisins praktikoje ir ar gamyba iš tikrųjų bus ekonomiška bei patikima. Tai rodo, kad kartais paprastesnis kelias gali būti vertingesnis už sudėtingus, daug kainuojančius projektus.
