Elektrinių automobilių ateitis priklauso ne tik nuo akumuliatorių talpos, bet ir nuo įkrovimo greičio. Daugelis žmonių vis dar dvejoja rinkdamiesi elektromobilį, nes jo įkrovimas užtrunka daug ilgiau nei tradicinio automobilio pripildymas degalais.
Būtent todėl nauji sprendimai, leidžiantys žymiai sutrumpinti laukimo laiką, tampa viena iš svarbiausių automobilių pramonės krypčių. Vieną tokių idėjų pasiūlė „Shell“, pristatydama specialų aušinimo skystį, galintį atverti kelią žaibiškam elektromobilių baterijų įkrovimui.
Ši technologija remiasi tuo, kad greitam įkrovimui trukdo ne energijos tiekimo galia, o perteklinė šiluma, kuri susidaro baterijos elementuose. Perkaitimas riboja greitį, o ilgainiui gali net sugadinti akumuliatorių.
Naujasis sprendimas iš esmės keičia šią taisyklę. Skystis, tiesiogiai liečiantis kiekvieną baterijos elementą, gerokai efektyviau išsklaido šilumą ir sudaro sąlygas akumuliatoriui priimti didesnę srovę. Tokiu būdu laikas, reikalingas pakrauti elektromobilį nuo dešimties iki aštuoniasdešimties procentų, sutrumpėja iki mažiau nei dešimties minučių.
Kaip veikia ši technologija?
Tradiciškai elektromobilių baterijos aušinamos plokštelėmis ar kanalais, kurie nepasiekia visų tarpus tarp elementų. Dėl to šilumos pašalinimas nėra pakankamai tolygus, todėl gamintojai priversti riboti įkrovimo spartą.
„Shell“ sukurtas dielektrinis, elektros nesaugantis skystis pripildo visus tarpus, aplieja kiekvieną elementą ir užtikrina maksimalų šilumos perdavimą. Šis metodas buvo išbandytas 34 kWh talpos baterijoje, tokioje, kokios naudojamos mažuose elektromobiliuose, pavyzdžiui, „Honda N-ONE e“ ar „Fiat 500“.
Bandymas parodė, kad baterija nuo dešimties iki aštuoniasdešimties procentų pasikrovė per mažiau nei dešimt minučių. Tai įspūdingas rezultatas, ypač lyginant su dabartinėmis technologijomis, kurioms prireikia bent pusvalandžio ar daugiau.
Dar daugiau vilčių teikia skaičiavimai apie ateities elektromobilius. Jeigu automobilis pasiektų itin didelį efektyvumą ir sunaudotų tik vieną kilovatvalandę dešimčiai kilometrų, tokia įkrovimo sparta leistų kas minutę pridėti apie dvidešimt keturis kilometrus nuvažiuojamo atstumo.
Palyginimas su konkurentais
Žinoma, „Shell“ nėra vienintelė įmonė, siekianti revoliucijos elektromobilių įkrovime. Pavyzdžiui, didžiausias pasaulyje akumuliatorių gamintojas CATL neseniai pristatė „Shenxing Pro“ bateriją.
Ji gali būti įkrauta nuo dešimties iki aštuoniasdešimties procentų per penkiolika minučių. Iš pirmo žvilgsnio tai lėčiau nei „Shell“ rezultatas, bet reikia nepamiršti, jog CATL bandyta baterija buvo keturis kartus didesnės talpos, net 122 kWh.
Tai reiškia, kad technologijos efektyvumas turi būti vertinamas ne tik pagal laiką, bet ir pagal baterijos dydį. Mažesni akumuliatoriai, natūraliai, įkraunami greičiau, o dideliems reikalinga dar galingesnė aušinimo sistema.
Todėl kiekviena inovacija turi savo nišą, priklausomai nuo to, kokio tipo elektromobiliui ji pritaikoma. Vis dėlto akivaizdu, kad visos šios pastangos rodo bendrą kryptį, tai greitas, patogus ir saugus elektromobilių įkrovimas tampa būtinybe, o ne prabanga.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors rezultatai įkvepiantys, šiai technologijai dar teks įveikti daug kliūčių. Gamintojai turės sukurti visiškai naujus akumuliatorių blokus, pritaikytus skysčio aušinimui. Be to, svarbus klausimas išlieka kaina, tai ar šis skystis ir nauja konstrukcija bus pakankamai pigūs, kad galėtų būti diegiami masinėje gamyboje.
Gali būti, kad iš pradžių tokie sprendimai pasirodys tik brangesniuose, prabangių gamintojų modeliuose. Tik vėliau, mažėjant gamybos kaštams, jie galėtų tapti prieinami plačiajai rinkai. Vis dėlto net ir tokia pradžia turėtų didelę įtaką, nes technologijų progresas įprastai plinta iš viršaus į apačią.
Svarbiausia, kad tokie projektai rodo rimtą poslinkį, net tradicinės naftos bendrovės mato savo ateitį elektromobilių sektoriuje. Jei šios idėjos bus įgyvendintos, elektromobilių įkrovimas taps greitas, patogus ir artimas tradiciniam degalų papildymui. Tai būtų vienas didžiausių žingsnių elektrinio transporto revoliucijoje.
Paieška archyve
