Ar žmonija galėjo pirmą kartą istorijoje aptikti kirmgraužą – hipotetinį tunelį, jungiantį skirtingas visatas? Tokią prielaidą fizikai pateikė ištyrę neįprastą gravitacijos bangą, atsiradusią juodųjų skylių susiliejimo metu.
Asociatyvi nuotr.
Dar 2019 m. gravitacinių bangų detektoriai LIGO ir Virgo užfiksavo įvykį, kuris buvo pavadintas GW190521. Ši gravitacinė banga truko mažiau nei dešimtąją sekundės dalį, o jos garsas, paverstas į žmogui girdimą dažnį, skambėjo ne kaip įprastas gurguliavimas, būdingas juodųjų skylių susiliejimui, bet labiau kaip stiprus trinktelėjimas.
Iš pradžių mokslininkai manė, kad tai buvo atsitiktinis dviejų juodųjų skylių susidūrimas, kai jos pateko į gravitacinę duobę ir susiliejo, sukurdamos naują objektą.
Ši juodoji skylė buvo net 142 kartus masyvesnė už Saulę. Tačiau naujas tyrimas, paskelbtas „arXiv“ preprintų serveryje ir aprašytas portale „ScienceAlert“, siūlo kitą paaiškinimą.
Tyrėjų teigimu, ši keista gravitacinė banga gali būti atgarsis iš kitos visatos. Jų hipotezė skelbia, kad susiliejus juodosioms skylėms galėjo susiformuoti trumpalaikė skylė – tarsi perėjimas į kitą kosmoso regioną, kuris vėliau sugriuvo, palikdamas tik galutinę juodąją skylę. Tokiu atveju gauta gravitacijos banga atrodytų būtent tokia, kokią užfiksavo LIGO ir Virgo.
Įdomu tai, kad įprasto juodųjų skylių susiliejimo metu detektoriai turėtų užfiksuoti spiralės formos gravitacinių bangų signalą – pradžioje silpną, palaipsniui stiprėjantį, kol objektai susilieja. Tačiau GW190521 atveju tokio signalo nebuvo. Tai ir paskatino fizikus ieškoti alternatyvių paaiškinimų.
Žinoma, daugelis mokslininkų tebemano, kad labiausiai tikėtinas scenarijus yra įprastas juodųjų skylių susidūrimas mūsų visatoje. Vis dėlto kirmgraužės hipotezė nėra atmetama – ji praplečia mūsų supratimą apie kosmoso galimybes.
Beje, tai ne vienintelis neįprastas įvykis. Didžiausias iki šiol užfiksuotas juodųjų skylių susiliejimas – GW231123 – sukūrė juodąją skylę, kurios masė net 225 kartus viršija Saulę.
Jo metu taip pat buvo pastebėtas trumpas gravitacinis signalas, galintis suteikti papildomų įžvalgų apie tokių reiškinių prigimtį.
Mokslininkai kuria įvairius modelius, kad palygintų surinktus duomenis: vieni atspindi standartinį juodųjų skylių susiliejimą, kiti – egzotiškus scenarijus, tokius kaip kirmgraužos. Šių įvykių analizė leidžia tikrinti hipotezes ir kelti naujus klausimus apie mūsų visatos ribas.
Nors šiandien dar negalime teigti, kad kirmgraužos tikrai egzistuoja, tokie atradimai atveria duris naujam fizikos etapui. Jei kada nors paaiškės, kad tokie tuneliai tarp visatų yra realūs, tai taps didžiausiu šuoliu žmonijos istorijoje, pakeisiančiu mūsų požiūrį į kosmosą ir mūsų vietą jame.
