Šį rugsėjį Lietuvoje integruotas rekordinis atsinaujinančios energijos pajėgumų kiekis. Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė 381 MW bendros įrengtosios galios vėjo parkus Pagėgių ir Kelmės rajonuose. Visų vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje perkopė 5 GW ribą.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
„Šį mėnesį Lietuvos energetikoje galima vadinti geriausiu po vasario, kai sėkmingai sinchronizavomės su Vakarų Europa. Vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje jau siekia 5,1 GW, o skaičiuojant su kitais atsinaujinančiais ištekliais – hidro, biomasės ir biodujų elektrinėmis – atsinaujinančių energijos išteklių generacijos pajėgumai artėja prie 5,5 GW. Sparčiai artėjame prie Vyriausybės tikslo – iki 2028 m. pasiekti 8 GW elektros gamybos pajėgumų iš atsinaujinančių energijos išteklių. Džiaugiamės galėdami įgalinti atsinaujinančios energijos išteklių proveržį Lietuvoje ir taip didinti mūsų energetinę nepriklausomybę“, – sako laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.
„Sėkmingai prijungėme didžiausią vėjo parką Lietuvoje, o prie Tytuvėnų pastotės prijungtas dar vienas reikšmingas parkas. Šiame atsinaujinančių išteklių mazge iš viso vystomi 4 dideli skirtingų investuotojų projektai, juos sėkmingai prijungėme tuo pačiu metu atlikdami ir būtinus darbus sinchronizacijai. Taip ir toliau svariai prisidedame prie energetinės nepriklausomybės ir klimato kaitos mažinimo tikslų“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Rugsėjį pirmąsias elektros energijos megavatvalandes į perdavimo tinklą atidavė „Achemos grupei“ priklausiančios atsinaujinančios energetikos įmonės „LT Energija“ vystomas 285 MW įrengtosios ir 264 MW leistinos generuoti galios vėjo parkas Pagėgių rajone ir „Enefit Green“ vystomas 96 MW įrengtosios ir 90 MW leistinos generuoti galios vėjo parkas Kelmės rajone. Abu vėjo parkai šiuo metu jau veikia bandomuoju režimu.
„Pagėgių parko projekto prijungimas prie perdavimo tinklo yra reikšmingas žingsnis į priekį tiek mūsų atsinaujinančios energijos grupei, tiek Lietuvos mastu, norint pasiekti užsibrėžtus nacionalinius energetikos strategijos tikslus“, – sako „LT Energija“ vadovas Mindaugas Juodis.
„Kelmė II“ vėjo parkas šiuo metu yra didžiausias Lietuvoje vystomas „Enefit Green“ projektas. Tuo pačiu – tai ir puikus pavyzdys, kad vėjo energija nebėra tik ateities technologija. Tai ir ekonominis variklis vietos verslams, ir naujos darbo vietos aukštos kvalifikacijos specialistams, gyvenantiems už didžiųjų Lietuvos miestų rato. Vėjo parkų projektai nuosekliai tampa vis svarbesne investicija į mūsų, kaip šalies, ekonomiką bei energetinę nepriklausomybę“, – sako „Enefit Green Lietuva“ vadovas Donatas Celešius.
Prie elektros perdavimo tinklo prijungus šiuos vėjo parkus, Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, siekia daugiau nei 5,1 GW, o leistina generuoti galia siekia 4,6 GW ir sudaro daugiau nei 60 procentų viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia 2343 MW įrengtosios galios vėjo elektrinių, kurių leistina generuoti galia siekia 2235 MW, 2786 MW įrengtosios galios saulės elektrinių, kurių leistina generuoti galia siekia 2344 MW.
Kitų atsinaujinančios energijos išteklių elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje elektros perdavimo tinkle siekia 180 MW, o skirstomajame tinkle, kaip rodo ESO duomenys, 148 MW.
Per pirmuosius aštuonis 2025 metų mėnesius Lietuvoje veikiančių atsinaujinančių išteklių elektrinių gamyba sudarė 67 proc. šalyje pagamintos ir 54 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos.
„Litgrid“ informacija
