Lietinga ir apniukusi vasara nesustabdė saulės elektrinių plėtros Lietuvoje. Daugėjant saulės elektrinių, augo ir jų generuotos energijos rodikliai, tiek vertinant atskirų saulės parkų rezultatus skirtinguose šalies regionuose, tiek bendrą visumą.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Gausu buvo ne vien kritulių – gaminančių vartotojų gretos toliau augo
Viena vertus, meteorologai nurodo, jog šių metų vasara buvo gausi debesų ir pašykštėjo saulėtų valandų. Saulės spindėjimo trukmė per birželį, liepą ir rugpjūtį siekė 688 valandų – šeštadaliu mažiau negu daugiametė norma. Negana to, buvo labai lietinga, pavyzdžiui, šių metų liepą iškrito net 168 proc. vidutinės kritulių normos, kuri būdavo fiksuojama iki šiol septintą metų mėnesį.
Antra vertus, nei lietūs, nei vėsa nesutrikdė pagreičio, kuriuo Lietuvoje vystomi žaliosios energetikos projektai – nuo namų ūkių iki įmonių.
Būtent liepa buvo ne tik lietinga, bet ir ypač gausi naujų gaminančių vartotojų. ESO duomenimis, per vieną mėnesį prisijungė net 9,7 tūkst. gaminančių vartotojų. Į elektrines atsinaujinančios energetikos parkuose investavo 6 tūkstančiai vartotojų, ypač aktyvios buvo verslo įmonės. Iš viso gaminančių vartotojų skaičius šią liepą Lietuvoje pasiekė 150 tūkstančių – kiekvienas iš jų prisideda prie valstybės energetinės nepriklausomybės.
Mažiau gamino ne visi – savo proveržio sulaukė Kėdainiai
Natūralu, kad išmaniai valdomi saulės elektrinių parkai vis svariau prisideda prie visos šalies elektros energijos gamybos. Saulės elektrines, vėjo parkus ir išmaniuosius kaupiklius įmonėms valdyti padedančios technologijų bendrovės „Inion Software“ duomenys rodo, jog vasarą gamybos procesai buvo aktyvūs įvairiuose šalies miestuose – nuo pajūrio regiono iki sostinės. Bendrovė palygino, kaip tos pačios saulės elektrinės gamino elekrą šią ir praėjusių metų vasarą.
„Antai Gargžduose birželio ir liepos mėnesiais šiemet pagaminta tik šiek tiek (12 proc.) mažiau energijos, lyginant su tais pačiais 2024 metų mėnesiais. Panašus smuktelėjimas užfiksuotas ir Vilniuje bei Utenoje. Mažiau energijos pagamino ir Kaune bei Elektrėnuose esančios saulės elektrinės.
Užtat savo proveržio sulaukė Kėdainiai – elektrinė vidurio Lietuvoje pagamino 12 proc. daugiau energijos negu per tuos pačius vasaros mėnesius pernai“, – teigia Robertas Janickas, „Inion Software“ technologijų vadovas.
Žaliosios elektros energijos – vis daugiau
Taigi, nors šių metų vasaros orai buvo mažiau saulėti ir vėsesni už daugiametį vidurkį, tačiau atsinaujinančiųjų elektros išteklių generacija buvo pozityviai aukšta.
Pavyzdžiui, vien birželį saulės ir vėjo jėgainės patenkino 77 proc. elektros energijos vartojimo poreikio, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Liepą šis rodiklis smuktelėjo iki 70 proc., bet rugpjūtį vėl šoktelėjo – iki 74 procentų. Kitaip tariant, maždaug trys ketvirčiai žaliosios energijos.
Anot R. Janicko, elektros energijos iš saulės – net 0,73 TWh per tris mėnesius, kai nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos pagaminta daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Net ir lietingoji liepa šiemet atnešė 0,25 TWh rezultatą, kai pernai – 0,21 TWh.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti šį kiekį, tai 0,25 TWh reiškia elektros energijos kiekį, kuris per mėnesį patenkina apie 0,8–1 mln. namų ūkių elektros poreikį Lietuvoje.
„Pažymėtina, kad „energinga“ vasara prisidėjo prie to, kad per aštuonis mėnesius Lietuvoje pagaminta daugiau elektros energijos negu per visus 2023 metus. Vadinasi, vartojimas ir rinka atsigauna, o žaliosios energijos krypties neužtemdo jokie debesys ir nenuplauna jokie lietūs, dėl kurių šiemet vėl skundėsi Palangos verslininkai“, – sako „Inion Software“ technologijų vadovas.
