Elektrinių laivų plėtra Europos miestuose rodo, kad ši aplinkai draugiška transporto rūšis gali sėkmingai tapti viešojo susisiekimo sistemos dalimi. Šioje srityje toliausiai pažengęs Amsterdamas – Nyderlandų sostinės kanaluose jau uždrausta plaukioti laivais su vidaus degimo varikliais. Kiti miestai, tarp jų – Londonas ar Vilnius, dar tik pradeda diegti elektrinius keleivinius laivus.
Pastaraisiais metais elektriniai laivai vis aktyviau skinasi kelią ir Lietuvoje. Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pastebi, kad ši tvari judumo forma naudojama ne tik pramogai, bet ir keleiviniam transportui. 2023 m. Klaipėdoje keleivius pradėjo plukdyti elektrinis „vandens autobusas“, o jau kitąmet VVKD pristatys pirmąjį Baltijos šalyse elektrinį laivą, skirtą vandens kelių ženklinimui, priežiūrai bei batimetriniams matavimams.
„Esame įsitikinę, kad elektriniai laivai taps neatsiejama viešojo transporto sistemos dalimi Lietuvoje. Tai alternatyva sausumos spūstims ir galimybė keliauti žaliaisiais maršrutais, ypač miestams, turintiems upes“, – sako VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Didžiausias vidaus vandenų laivybos potencialas Lietuvoje šiuo metu išnaudojamas Nemune ir Kuršių mariose, taip pat sparčiai plečiasi Klaipėdoje, o dabar – ir Vilniuje.
Vilnius jau netrukus paleis keleivinius elektrinius laivus Nerimi kaip integruotą viešojo transporto dalį. Pirmasis maršrutas sujungs Žirmūnų paplūdimį ir „Verslo trikampį“ Jasinskio gatvėje, o kelionė truks apie 45–55 minutes. Planuojami trys įgyvendinimo etapai.
Elektriniai katamarano tipo laivai, gaminami Latvijoje, talpins po 32 keleivius. Bilietai kainuos 3 eur programėlėje arba 4 eur laive, galios 90 minučių, leidžiant toliau keliauti kitomis viešojo transporto priemonėmis. Taip pat bus taikomos specialios kainos: pirmyn-atgal – 5 eur, šeimos bilietas – 7 eur. Laivai bus pritaikyti vežtis dviračius ir neįgaliųjų vežimėlius.
Šiuo metu Vilniuje baigiamos montuoti penkios prieplaukos–stotelės: prie „Verslo trikampio“, Žvėryno tilto, Baltojo, Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų.
VVKD kviečia visus, planuojančius keliones upėmis, naudotis vandens kelių navigacijos programėle „WAVE“, kurioje pateikiamas vandens kelių sąrašas, tikslūs ir nuolat atnaujinami duomenys apie vandens kelių būklę, gylį, kliūtis ir saugius maršrutus.
Kaip ir Nyderlanduose, kur miesto laivai jau beveik visi elektriniai, Lietuva žengia žaliuoju keliu – užtikrindama, kad naujos transporto formos būtų patogios, modernios ir draugiškos aplinkai.
