„Toyota Motor“ korporacija yra vienas seniausių žaidėjų vandenilio kuro elementų automobilių segmente, tačiau jau nusileido „Hyundai Motor“ pagal pardavimų apimtis ir didžiausia grėsme laiko Kinijos automobilių gamintojų ekspansiją šioje srityje. Kinijos gamintojai siekia pakartoti sėkmę, kurią pasiekė elektromobilių rinkoje.
Iš esmės, vandenilio kuro elementų automobiliai taip pat yra elektromobiliai — tik pagrindinis energijos šaltinis juose yra dideliu slėgiu balionuose laikomas vandenilis, kuris kuro elementuose virsta elektra, maitinančia traukos elektros variklius. „Toyota Motor“ padalinio, atsakingo už vandenilio technologijų vystymą, prezidentas interviu „Financial Times“ teigė, kad Kinijos konkurentai jau ruošiasi aplenkti kitų šalių gamintojus keleivinio vandenilio transporto segmente.
Kaip aiškino Mitsumasa Yamagata, jau dabar Kinijos įmonės pirmauja vystant vandenilio degalinių infrastruktūrą sunkiajam transportui, siūlydamos kurą tris kartus pigiau ir sparčiai plėsdamos degalinių tinklą. Šiuo metu Kinija dominuoja pasaulinėje vandenilio kuro komercinio transporto rinkoje.
Pasak Yamagata, rinkos dalyvių bendromis pastangomis mažinama vandenilio kuro kaina. Kinija labiausiai pažengė vystydama vandenilinius sunkvežimius, nes vietos valdžia pagrindinius logistikos maršrutus didžiausioje pasaulio rinkoje perkelia būtent į vandenilio komercinį transportą. Šioje srityje vandenilis leidžia greičiau papildyti energijos atsargas ir sumažina energijos šaltinių svorį, palyginti su tradicinėmis ličio baterijomis.
Kitų regionų valdžios institucijos kol kas atsilieka nuo Kinijos pagal vandenilio transporto infrastruktūros plėtros tempus. Ypač po Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią JAV didėja rizika sumažinti šios srities projektų finansavimą, Japonijoje jauna industrija subsidijuojama itin vangiai, o ES planai iki dešimtmečio pabaigos importuoti iki 10 mln. tonų vandenilio kasmet ekspertų laikomi nerealistiškais.
Vis dėlto ir pačioje Kinijoje vandenilio transporto ateitis nėra vienareikšmiška. Nors praėjusiais metais komercinio transporto pardavimai išaugo dvigubai iki rekordinio 230 000 vienetų, didžioji dalis to augimo atiteko akumuliatoriniams sunkvežimiams ir elektroautobusams. „Interact Analysis“ duomenimis, praėjusiais metais Kinijoje buvo parduota 7069 vandeniliniai sunkvežimiai ir autobusai — daugiau nei likusio pasaulio šalyse kartu sudėjus. Praėjusį mėnesį Kinijoje oficialiai atidarytas pirmasis tarpregioninis vandenilio degalinių maršrutas, jungiantis Čongčingą ir Cingdžou, kurio bendras ilgis siekia 1150 km.
„Toyota“ atstovo teigimu, Kinijoje vienas kilogramas vandenilio kainuoja nuo 3,5 iki 7 JAV dolerių — keturis kartus pigiau nei Japonijoje. Tiesa, šios kainos pasiekiamos aktyviai naudojant šalutinius metalurgijos pramonės produktus, kurie ekologiškumu nepasižymi. Pasak Yamagata, Kinijos potenciali lyderystė vandenilio transporto srityje dar nėra neišvengiama, tačiau būtina skubiai imtis veiksmų jai sustabdyti: „Laiko turime labai nedaug, todėl būtina sparčiai didinti tempą.“
„Toyota“ yra viena iš vandenilio lengvųjų automobilių segmento pionierių — šia kryptimi bendrovė užsiima jau daugiau nei 30 metų ir nuo 2014-ųjų jau pardavė 28 000 vandenilinių sedanų „Mirai“. Vis dėlto dauguma jų buvo naudojami lizingo pagrindu ir nepateko į privačias rankas. „Honda“ ir BMW taip pat domėjosi šia sritimi, tačiau „Honda“ kol kas neskuba atgaivinti „Clarity“ modelio, nors ir pristatė vandenilinio krosoverio CR-V koncepciją bei hibridinę jo versiją, kurią galima įkrauti iš elektros tinklo ir užpildyti vandeniliu.
Pastaraisiais metais „Toyota“ savo pastangas vandenilio transporto srityje nukreipė į komercinio transporto segmentą. Kinijoje bendrovei tenka remtis bendromis įmonėmis su vietiniais jėgainių gamintojais, tokiais kaip „SinoHytec“. Pasak „Toyota“ atstovo, Japonijos korporacija ketina naudoti Kinijos rinką kaip bandymų poligoną, o sėkmingus sprendimus vėliau pritaikyti visame pasaulyje.
