Pasaulio vandenynai, ežerai ir upės patiria vis didesnį spaudimą dėl klimato kaitos, augančio išteklių naudojimo, urbanizacijos ir taršos, todėl kyla grėsmė jų gebėjimui palaikyti gyvybę. Reaguodama į tai bendrovė „Aquaai“ sukūrė į „Žuviuką Nemo“ panašų droną, kuris po vandeniu renka aplinkosaugai svarbius duomenis, skelbia CNN.
Vienas iš Technologijų bendrovės įkūrėjų Simeonas Pieterkosky sako, kad neturint geresnių duomenų, padedančių suprasti, kokia iš tiesų yra vandens telkinių būklė, kova už brangiausių išteklių išsaugojimą bus neveiksminga.
„Beveik visi vandens telkiniai yra užteršti tiek, kad ekosistema tiesiog nebepajėgia atkurti pusiausvyros“, – aiškina jis.
„Aquaai“ siekia užpildyti šią informacijos spragą, pasitelkdama į žuvis panašius dronus, kurie renka duomenis povandeninėje aplinkoje. Baterijomis varomi dronai sukurti taip, kad atrodytų ir plauktų kaip žuvys – plaukiant po vandeniu jų korpusas ir uodega svyruoja iš vienos pusės į kitą. Oranžinės, baltos ir juodos spalvos neoprenu (nardymo aprangose naudojama medžiaga) dengti įrenginiai primena pagrindinį 2003 m. animacinio filmo „Žuviukas Nemo“ veikėją – jūrų klouną.
Standartinė tokio aparato versija yra maždaug 1,3 metro ilgio, sveria 30 kilogramų, joje gali būti įrengtos kameros ir jutikliai, kuriais galima matuoti tokius rodiklius kaip deguonies, druskingumo ir pH lygis.
Siaubo filmų animatronikos kūrėjo patirties turintį S. Pieterkosky`į kurti robotus paskatino aštuonmetė dukra, kuri, sužinojusi apie vandenynų krizę, paprašė tėčio padėti apsaugoti jūras. Anot jo, labai svarbu, jog dronai galėtų įsilieti į natūralias buveines – plaukioti tarp kitų gyvių jų netrikdydami ir sėkmingai aplenkti kliūtis.
Įmonė savo technologiją naudoja Kalifornijoje ir Norvegijoje. Ji veikia ir gėlame, ir sūriame vandenyje, prie užtvankų, uostuose ir žuvų fermose, kur tikrina vandens kokybę ir žuvų būklę. Daugelyje žuvų ūkių vandens kokybei stebėti naudojami stacionarūs jutikliai, tačiau bendrovės generalinė direktorė ir viena iš įkūrėjų Liane Thompson sako, kad tai gali būti neveiksminga milžiniškuose baseinuose, kur žuvys gali spiestis atokiau nuo jutiklių.
„Žuviuko Nemo“ įkvėpta technologija taip pat galėtų būti naudojama Artimuosiuose Rytuose – su vandens trūkumu kovojančiame regione. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje yra tik 1 proc. pasaulio gėlo vandens išteklių, o daugelyje šalių vanduo iš požeminių rezervuarų eikvojamas daugiausia žemės ūkio naudmenoms drėkinti.
Automatizavimas ateityje „turėtų vaidinti svarbų vaidmenį vandentvarkos valdyme, nes didina efektyvumą, mažina švaistymą ir gerina duomenų rinkimą, įgalinantį priimti geresnius sprendimus“, – CNN teigė vandens saugumo platformos „Our Future Water“ įkūrėjas Robertas C. Brearsas.
