Norvegijoje jau kuris laikas yra parduodama daugiau elektrinių automobilių nei tų, kurie aprūpinti vidaus degimo varikliais. Šioje šalyje kai kurie gamintojai jau kuris laikas net nepardavinėja benzininių ar dyzelinių modelių. To priežastys ganėtinai akivaizdžios.
Norvegija jau ne vienerius metus pagal parduodamus elektrinius automobilius yra lyderė visame pasaulyje. Šioje šalyje netrukus gali būti užfiksuotas ir dar vienas istorinis įvykis, kokio dar nepasiekė jokia kita pasaulio valstybė.
Analitikų skaičiavimais, Norvegijoje dar šiemet gali nutikti taip, jog šalies keliuose bus daugiau elektromobilių nei tokių transporto priemonių, kurios naudoja benzininius variklius. Tikimasi, kad tai įvyks dar šiemet, o blogiausiu atveju – kitų metų pradžioje.
Kovo 15 dienos duomenimis, Norvegijos viešųjų kelių administracijos duomenimis, elektriniai automobiliai sudarė 24,3 proc. iš 2,9 mln. automobilių Norvegijoje, palyginti su 26,9 proc. benzininių automobilių.
„Jei ši tendencija nesikeis ir per ateinančius 12 mėnesių, ir atsižvelgiant į tai, kad dabar benzininių automobilių pardavimai yra nedideli, kitais metais elektromobilių kelyje bus daugiau nei benzininių, tikriausiai, tai įvyks dar iki šių metų pabaigos“, – sakė klimato kaitos tyrimų centro CICERO vyresnysis tyrėjas Robbie Andrewas.
Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokius transporto rinkos pokyčius, yra įvairios paskatos, kurias suteikė didžiuliai šalies naftos ir dujų ištekliai. Tiesa, ekspertai pažymi kad prireiks dar keleto metų, kol elektrinis transportas pralenks dyzelinius automobilius, kurie vis dar yra populiarūs Norvegijoje.
Verta paminėti ir tai, jog Norvegija netrukus taps ir pirmąja šalimi, kuri nutrauks naujų benzininių ir dyzelinių automobilių prekybą. Toks sprendimas įsigalios jau 2025 metais ir tai neturėtų stebinti, nes šalyje net devyni iš dešimties parduotų naujų automobilių yra būtent elektriniai.
Jei daugiau šalių paseks Norvegijos pavyzdžiu, naftos paklausa visame pasaulyje gali pasiekti aukščiausią tašką anksčiau, nei numatyta. Tarptautinė energetikos agentūra mano, kad šis pikas bus pasiektas iki 2030 metų, o lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai sudarys daugiau kaip 25 proc. naftos poreikio.
