Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per pirmąjį 2023 m. pusmetį iš viso nutiesė 53 km oro elektros linijų ir 342 km kabelių po žeme. Investicijos į šiuos darbus siekė daugiau kaip 30 mln. eurų. Savo strateginiu tikslu rekonstruojant senas ir tiesiant naujas elektros linijas ESO įvardina kabeliavimą, kuris leidžia užtikrinti tinklo patikimumą ir efektyvinti jo plėtrą.
„Požeminių elektros kabelių tiesimas – vienas efektyviausių sprendimų, leidžiančių garantuoti nepertraukiamą ir patikimą elektros energijos tiekimą. Pastaruoju metu dažnėjant ir stiprėjant gamtos stichijoms tai tampa vis aktualiau. Mat įprastos oro linijos labiau pažeidžiamomis dėl audros ar pūgos metu lūžtančių medžių, taip pat joms didesnę grėsmę kelia ir neprižiūrimi želdynai. Sukabeliuotos linijos, nutiestos po žeme, sunkiau pažeidžiamos stichinių gamtos reiškinių“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
ESO duomenimis, oro linijų atsijungimai sudaro daugiau nei pusę – apie 56 proc. visų elektros tinklų atsijungimų. Palyginimui, kabelių gedimai sudaro 34 proc., o likusi gedimų dalis fiksuojama transformatorinėse. Kaip rodo duomenys, didžioji dalis – apie 55 proc. oro linijų atsijungimų įvyksta būtent dėl augmenijos – neprižiūrimų ir suviešėjusių medžių, kurie lūžta arba krenta ir nutraukia elektros linijų laidus, sulaužo atramas.
Linijos atnaujinamos nuolat
Pasak ESO atstovės, kabeliavimas yra brangus ir sudėtingas procesas, todėl planai rengiami keleriems metams į priekį. Šiuo metu ESO strateginiame plane numatyta 2024 – 2031 m. kasmet nutiesti vidutiniškai 437 km. kabelių po žeme ir apie 134 km. oro kabelių linijų. Kiekvienais metais šiems darbams numatyta skirti po daugiau kaip 26 mln. eurų.
„Kaip ir daugelis verslų šiuo metu susiduriame su augančiomis elektros tinklų tiesimo sąnaudomis ir didėjančiais rangos darbų įkainiais. Dėl karo Ukrainoje nutrūkusios tiekimo grandinės taip pat dar nėra atsistačiusios, nutrūko ir medžiagų tiekimas iš nedraugiškų valstybių, o dalis rangovų migruoja į šiuo metu vis populiarėjančią atsinaujinančių elektros išteklių sritį – visa tai koreguoja ir mūsų planus“, – teigia R. Juodkienė.
ESO skaičiavimais, per šiuos metus naujų klientų prijungimo sąnaudos padidėjo apie 43 proc., maždaug 40 proc. išaugo rangos sutarčių darbų kainos. Brangstant darbams, fizinės darbų apimtys ir planuojamos investicijos apskaičiuojamos pagal bendrovės patvirtintą reitingavimo metodiką.
Iš viso ESO elektros energijos skirstymo tinklą sudaro 129 tūkst. km linijų. Iš kurių 85 tūkst. km oro linijų, likusioji dalis – 44 tūkst. km – po žeme esančios linijos.
Paieška archyve
