Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) patvirtinus Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kviečia atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) elektrinių vystytojus teikti prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo.
Vėjo ir saulės elektrines statyti planuojančios įmonės prisijungimo galimybes nuo šiol galės matyti interaktyviame 110 kV ir 330 kV perdavimo tinklo žemėlapyje.
„Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos patvirtiname naujame tvarkos apraše numatyti atsinaujinančios energetikos vystytojams aktualūs pokyčiai. Nuo šiol vienoje perdavimo tinklo zonoje galia bus išnaudojama 300 procentų, skiriant maksimalų pralaidumą vėjo ir saulės elektrinėms, kaupimo įrenginiams. Prisijungimo prie tinklo rezervavimo tvarka yra pagrįsta prioritetais, pirmenybę teikiant projektams su kaupimo įrenginiais ir hibridinėms elektrinėms, naudojančioms ir saulės, ir vėjo generaciją. Kviečiame verslą teikti prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo. Siekiame sudaryti kuo geresnes sąlygas investuotojams į atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, tai vienas svarbiausių mūsų tikslų, todėl dedame visas pastangas, kad šis procesas būtų sklandus“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Teikti prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo bus galima nuo kovo 13 dienos.
Patvirtinus tvarkos aprašą, vėjo ir saulės elektrines statyti planuojančios bendrovės galimybes prisijungti prie perdavimo tinklo gali matyti interaktyviame 110 kV ir 330 kV elektros linijų žemėlapyje. Naujajame žemėlapyje laisva perdavimo tinklo galia taip pat bus pateikiama kaupimo įrenginiams bei pagal atsinaujinančių išteklių rūšis – atskirai saulės ir vėjo elektrinėms.
Atnaujintą žemėlapį galima rasti bendrovės "Litgrid" tinklapyje, „AEI Centro“ skiltyje „AEI elektrinių prijungimo žemėlapis“.
Svarbiausi pokyčiai AEI vystytojams:
- LR Vyriausybei ir VERT priėmus naujus teisės aktus, instaliuota komercinių saulės parkų galia Lietuvoje yra neribojama – nustatytos ribos tik jungiantis prie atskirų perdavimo tinklo taškų.
- Naujuoju tvarkos aprašu numatyta, kad vienoje perdavimo tinklo zonoje galima prijungti galia iš viso gali siekti 300 procentų: po 100 procentų saulės, vėjo ir energijos kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios. Iki šiol skirtingos generacijos rūšys būdavo sumuojamos į bendrą pralaidumo vertinimą.
- Iki naujojo aprašo pralaidumai buvo rezervuojami tik pagal pateiktų prašymų laiką, dabar nustatyti pralaidumų suteikimo prioritetai. Hibridinių elektrinių ir elektrinių su kaupimo įrenginiais projektams naujuoju aprašu yra teikiamos paskatos, suteikiant aukštesnį rezervacijos prioritetą. Prioritetai pagal eiliškumą pirmiausia skiriami jūrinio vėjo, fizinių gaminančių vartotojų ir elektrinių su kaupimo įrenginiais projektams, vėliau juridinių gaminančių vartotojų, hibridinių elektrinių, pajungtų tame pačiame taške, ir galiausiai atskiroms saulės, vėjo ir kitos generacijos rūšių elektrinių vystymo paraiškoms.
- Detalesnė informacija apie žingsnius, reikalingus prisijungti prie perdavimo tinklo, skelbiama bendrovės tinklalapyje, „AEI Centro“ skiltyje „Gamintojams“. Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1634 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9400 MW arba maždaug 6 kartus daugiau nei dabar.
Atsinaujinančios energetikos vystytojai gali statyti ir prie perdavimo tinklo prijungti daugiau elektrinių, remdamiesi savo vertinimu dėl vartojimo augimo. Susiklosčius situacijai, kai elektros sistemoje gamyba viršija vartojimo, eksporto ir kaupimo galimybes, „Litgrid“ pirmiausia ribos gamybą tų elektrinių, kurios prie perdavimo tinklo prisijungė jau viršijus numatytas kvotas.
Šiuo metu Lietuva pasigamina tik apie trečdalį reikalingos elektros energijos, todėl tokia situacija, kai gamyba viršys ne tik poreikį, bet ir eksporto bei kaupimo galimybes, artimiausiu metu nėra tikėtina.
„Litgrid“ informacija
