„Čipas“ po oda: vis daugiau švedų jį naudoja kaip galimybių pasą, lietuvis tikina – lustas padėtų ir nuspėti ligas

Vis daugiau švedų ryžtasi į plaštaką implantuoti mikroschemą, kurią galima naudoti kaip COVID-19 pasą. Apie šeši tūkstančiai švedų šia naujove jau naudojasi, tokių žmonių yra ir Lietuvoje.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Tai – privati iniciatyva. Jos neremia Švedijos vyriausybė. Bendrovė siūlo apie 100 eurų kainuojančius implantus. Jų dydis svyruoja nuo 2 iki 14 milimetrų. Lustas gali būti nuskaitomas tik iš labai arti, jis neturi maitinimo šaltinių.

Tokie implantai nėra naujas reiškinys. Panašūs lustai naudojami gyvūnams ženklinti. Ir tai pasak, jų kūrėjų, saugi ir išbandyta technologija. Dar 2018 metais Švedijoje buvo atsiradusi iniciatyva kasdienybėje būtinus įvairius prisijungimo kodus, korteles ir raktus – pakeisti implantu po oda.

„Čipas“ implantuojamas tarp dviejų pirštų, čia yra pakankamai raumens. Įprastai, jei vaikinai ar merginos yra vėręsi auskarus, tai jie žino, kad tai trunka sekundę. Veikia kaip bet kokia banko ar kita kortelė, kurią turite savo piniginėje. Jei ji patenka į magnetinį lauką – ji duoda atsakymą“, – aiškina „Baltic Sandbox“ įkūrėjas Andrius Milinavičius, kuris yra vienas iš keliasdešimt lietuvių, turinčių tokius implantus.

Anot A. Milinavičiaus, šiais laikais tokie implantai gali būti itin naudingi, pavyzdžiui, padedant nustatyti žmogaus sveikatos būklę.

„Šiandieną žmonių gyvenime tokie „čipai“, mano požiūriu, turėtų neįtikėtiną pokytį. Ypač tiems, kurie turi ligų, kur reikia stebėti, kaip keičiasi žmogaus gyvybiniai rodikliai. Jis nuolat sektų ir siųstų gydymo įstaigai, ir galėtume nuspėti tam tikras ligas“, – sako startuolių kūrėjas.

Kaip patys švedai vertina tokius implantus?

LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Strazda teigia, kad toks produktas Švedijoje sulaukia vis daugiau populiarumo – aktyvumas ypač atsirado su galimybių pasu.

„Produktas šiuo metu tikrai išgyvena tokį neįtikėtino populiarumo, kilimo laiką. Galimybių pasas yra, ko gero, dažniausiai šiuo metu pasaulyje prašomas dokumentas. Dauguma mūsų turime jį išmaniuosiuose telefonuose, o tas lustas plaštakoje yra patogesnis būdas. <..> Tiesa, švedai sako, kad aplinka iki šiol nėra pakankamai pritaikyta, kad galėtume lustą naudoti tiek, kiek techninės galimybės leidžia“, – sako LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje.

Jos teigimu, komentarų iš valdžios atstovų Švedijoje kol kas apie tai nėra.