Net ir optimistinės prognozės rodo, kad vidaus degimo variklius naudosime dar kelis dešimtmečius. Būtų gerai, jei jie būtų švaresni, bet kaip tai pasiekti? Britų kompanija „Zero Petroleum“ ir Karališkosios oro pajėgos turi atsakymą.
Iš tikrųjų, problema yra ne tie seni vidaus degimo varikliai automobiliuose, kuriuos naudosime dar bent 3-4 dešimtmečius. Elektromobiliai taps pigesni ir šis klausimas pats suras sprendimą. Baterijos yra per daug sunkios ir per didelės lėktuvams. Ką valgytų jie, jei visiškai atsisakytume degalų?
„Ikarus C42“ su sintetiniais degalais bakuose
© Ministry of Defence
Benzino ir kitų degalų nebūtina gaminti iš naftos. Tai – tik cheminė medžiaga, angliavandenilis, kurį galima sintetinti ir kitomis priemonėmis. „Zero Petroleum“ tai ir daro, gamindama degalus iš vandens ir anglies dioksido. Sintetiniai degalai jau yra gaminami pramoniniu būdu ir lėktuvų bakus jie jau skalavo, tačiau gryno sintetinio kuro lėktuvai dar nėra naudoję.
Įprastai sintetiniai degalai sudaro tik mažesnę nei 50 % dalį degalų mišinyje. Tačiau dabar Jungtinės Karalystės Karališkosios oro pajėgos kartu su „Zero Petroleum“ į dangų pakėlė „Ikarus C42“ lėktuvą, kuris naudojo grynus sintetinius degalus UL91. Lėktuvas ramiai paskraidė ir nusileido be didelių nuotykių ar triukų, bet tai buvo istorinis skrydis – pirmas lėktuvo bandymas naudojant tik sintetinius degalus.
Kodėl tuo domisi oro pajėgos? Na, sintetiniai degalai CO2 emisijas gali sumažinti net 90 %. Tačiau karinėms pajėgoms svarbiau tai, kad tokius degalus kada nors būtų galima gaminti karinėse bazėse. Procesas šiuo metu yra pakankamai sudėtingas, bet jį galima išvystyti iki tokio, kuris, pavyzdžiui, tilptų keliuose jūriniuose konteineriuose ir vyktų kone autonomiškai. „Zero Petroleum“ atveju naudojamas Ficherio-Tropscho procesas, kuriam naudojama tik saulės, vėjo ir hidro energija.
„Zero Petroleum“ savo procesą lygina su fotosinteze ir tuos panašumus lengva pastebėti. Augalai sugeria CO2 ir jį išskaido su Saulės šviesos pagalba. Gamyklose CO2 ir vanduo skaidomi naudojant elektros energiją, o vėliau skirtingi elementai jungiami reaktoriuose gaunant metaną (CH4) ir netgi tokias sudėtingas molekules kaip polietilenas, etanolis, etilenas, polipropilenas. Galiausiai, galima pagaminti ir aviacinius degalus.
Sintetinius degalus lėktuvai tikriausiai naudotų jau dabar, jei ne viena problema – jie yra labai brangūs. Kita vertus, inžinieriai teigia, kad sintetiniai degalai atpigs tik tada, kai bus naudojami ir gaminami masiškai. Prie to gali prisidėti ir aviacijos pramonės projektai bei atskirų organizacijų pastangos. Pavyzdžiui, „Formulė 1“ turi planą, kaip pereiti prie sintetinių degalų, tuo domisi ir „Porsche“ bei daugybė kitų automobilių gamintojų.
Paieška archyve
