Gegužės viduryje per operacijas Gazos ruože Izraelio gynybos pajėgos (IDF) panaudojo būrį mažų bepiločių orlaivių „Hamas“ kovotojams surasti, identifikuoti ir atakuoti. Manoma, kad tai buvo pirmas kartas, kai dirbtinio intelekto koordinuojamas dronų būrys buvo panaudotas kovoje.
Dirbtinio intelekto karas
Dronų su dirbtiniu intelektu naudojimas smūgiams karo zonose sparčiai plinta, o neseniai paskelbtoje JT ataskaitoje atskleista, kad Libija pernai surengė autonominę ginkluotų dronų ataką prieš Haftaro vadovaujamas pajėgas – tai buvo pirmas kartas, kai dirbtinio intelekto valdomas dronas be žmogaus indėlio nustatė ir galimai atakavo taikinius.
Norint efektyviai išnaudoti dirbtinį intelektą kare, reikia daug informacijos. Mašininio mokymosi sistemas reikia aprūpinti duomenimis, surinktais naudojant palydovus, oro žvalgybos priemones ir daugelį metų kauptą informaciją. Turėdama šiuos duomenis, galima nustatyti taikinius ir nuspėti, kada ir kur gali įvykti priešo išpuoliai.
Nuo 2019 m. dirbtinis intelektas buvo intensyviai naudojamas siekiant nustatyti įtariamas „Hamas“ buvimo vietas ir smogti strateginiams taikiniams, siekiant pašalinti raketų paleidimo vietas. Jų teigimu, tai gerokai sutrumpino kovų trukmę.
Nežinant daugiau konkrečių detalių apie dronų būrio pajėgumus, sunku įvertinti, koks reikšmingas yra šis įvykis. Vis dėlto, didėjantis dirbtinio intelekto valdomų dronų naudojimas kelia susirūpinimą daugeliui, įskaitant JT Saugumo Tarybą ir organizaciją „Humans Rights Watch“.
„Šiuo atveju naudojamos sistemos tikriausiai yra gana toli nuo didelių dinamiškų, išmaniųjų būrių, kurie kada nors galėtų turėti labai trikdantį poveikį karui“, – „New Scientist“ sakė Arthuras Hollandas iš Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto.
