Milijardieriaus verslininko Elono Musko neuromokslų startuolis „Neuralink“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota videožaidimus žaidžianti makaka. Tą daryti ji gali smegenų ir kompiuterio sąsajos implanto dėka. Trijų minučių trukmės vaizdo įraše, kurį paskelbė San Franciske įsikūrusi kompanija, matyti, kaip makakos patinėlis, vardu Pageris, kuriam abiejose smegenų pusėse implantuotas „Neuralink“ lustas, naudojasi vairasvirte, kad galėtų sekti ekrane judantį žymeklį. Pasakotojo balsas už kadro aiškina, kad „Neuralink“ fiksuoja daugiau nei 2000 elektrodų, implantuotų beždžionės smegenų žievės motorinėje srityje ir koordinuojančių rankų ir plaštakų judesius.
„Tai Pageris – devynmetis makakos patinėlis, kuriam maždaug prieš šešias savaites kiekvienoje smegenų pusėje buvo implantuotas „Neuralink“ lustas. Pažvelgę atidžiau, pamatysite, kad kailis ant makakos galvos dar ne visai ataugo. Gyvūnas išmoko bendrauti su kompiuteriu skatinamas skaniu bananų glotnučiu, kurį gauna per šiaudelį. Su „Neuralinks“ sąveikauti galime paprasčiausiai susiedami lustus su „iPhone“ išmaniuoju telefonu – visai taip pat, kaip telefonas susiejamas su kokiu nors „Bluetooth“ įrenginiu. Sąsaja fiksuoja daugiau nei 2000 elektrodų, implantuotų Pagerio smegenų žievės motorinėje srityje. Jie koordinuoja rankų ir plaštakų judesius. Šios srities neuronai reguliuoja veiklą sąmoningais rankų judesiais, pavyzdžiui, kai kurie neuronai tampa aktyvesni, kai gyvūnas pakelia ranką, o kai kurie – kai jis pasislenka į dešinę. Fiksuodami daugybės neuronų veiklą ir nukreipdami ją į dekoderio algoritmą, galime realiu laiku numatyti sąmoningus Pagerio rankų judesius. Pirmiausia kalibruojame dekoderį fiksuodami neuronų veiklą, kai Pageris naudojasi vairasvirte, kad pajudintų žymeklį, taikydamasis į objektus ekrane. Jam bežaidžiant, mes belaidžiu būdu realiu laiku perduodame neuronų veiklos srautą kompiuteriui. Pasinaudodami šiais duomenimis, kalibruojame dekoderį matematiškai modeliuodami neuronų veiklos modelių ir įvairių jų sukuriamų vairasvirtės judesių santykį. Vos po kelių kalibravimo minučių galime pasinaudoti dekoderio išvesties duomenimis, kad būtų pajudintas žymeklis, o ne vairasvirtė. Pageris iš įpročio tebejudina vairasvirtę, tačiau, kaip matote, ji atjungta, jis valdo žymeklį tik iškoduotos neuronų veiklos dėka. Mūsų tikslas yra suteikti paralyžiuotiems žmonėms galimybę naudotis telefonu ar kompiuteriu pasitelkiant vien tik smegenų veiklą. Kadangi jie negali judinti vairasvirtės, dekoderis būtų kalibruojamas įsivaizduojamais rankų judesiais, kad būtų galima nusitaikyti į objektą“.
„Vienas iš dalykų, kuriuos „Neuralink“ implantai leidžia Pageriui daryti – žaisti jo mėgstamiausią vaizdo žaidimą „Pong“. Kad galėtų valdyti dešinėje ekrano pusėje esantį objektą, Pageris paprasčiausiai pagalvoja apie rankos pakėlimą arba nuleidimą. Mes visiškai pašalinome vairasvirtę. Dabar, kai jis jau įsibėgėjo, pasunkinkime užduotį – pamatysime, kaip šauniai Pageris gali žaisti „Neuralink“ dėka. Kaip matote, Pageris „Mind Pong“ žaidžia nepaprastai puikiai. Jis yra susikaupęs ir žaidžia visiškai savo noru. Tai nėra kokie nors burtai. „Neuralink“ yra veiksmingas, nes fiksuoja ir šifruoja smegenų signalus. Šauniai žaidi, Pageri. Na, o ar gali beždžionė gauti geresnį prizą nei bananas?“
2016-aisiais E. Musko drauge su kolegomis įkurtas „Neuralink“ siekia į sudėtingiausią žmogaus organą implantuoti belaides smegenų ir kompiuterio sąsajas, apimančias tūkstančius elektrodų, kad tokiu būdu padėtų spręsti neurologines problemas – tarkime, Alzheimerio ligą, demenciją ar nugaros smegenų traumas, ir galiausiai užtikrintų žmogaus ir dirbtinio intelekto sąjungą. 2020-ųjų rugpjūtį E. Muskas pristatė atvejį, kai „Neuralink“ lustas buvo implantuotas kiaulei, tuo metu apibūdindamas šį atvejį kaip „Fitbit“ kaukolėje“. E. Muskas pasižymi tuo, kad dažnai suburia skirtingų sričių ekspertus, jog smarkiai paspartintų naujovių, anksčiau apsiribojusių tik akademinėmis laboratorijomis, raidą. Tas pasakytina ir apie jo kompanijas „Tesla Inc“ ir „SpaceX“, vystančias elektrinių automobilių ir kosmoso technologijas.
Paieška archyve
