Apie F-16 nešiojamą legendos statusą kalbėti net nebereikia. Tačiau nuo 1974 metų skraidantis naikintuvas nėra toks senamadiškas, kaip galite pamanyti. Jis netgi turi galimybę išgelbėti sąmonę praradusius pilotus.
F-16 © Tomás Del Coro (CC BY-SA 2.0) | commons.wikimedia.org
„General Dynamics F-16 Fighting Falcon“ yra labai manevringas naikintuvas. Tai reiškia, kad ypatingai staigiuose posūkiuose pilotas patiria didžiules apkrovas. Nepaisant to, kad pilotai tam yra ruošiami ir dėvi specialią aprangą, su fizika nepakovosi – kai dėl patiriamų apkrovų kraujas palieka smegenis, tenka atsisveikinti su sąmone.
Pernai net du F-16 pilotai JAV prarado sąmonę. Pirmasis incidentas įvyko sausio 23 dieną, antrasis – liepos 16 dieną. Ir abu kartus Nevados danguje pilotus teko gelbėti naikintuvams.
Modernūs F-16 turi „Auto GCAS“ sistemas. Tai – „Lockheed Martin“ programinė įranga, kuri naudojama daugelyje dabar skraidančių F-16 ir visuose F-35. Sistemą sudaro sudėtingas sprendimų priėmimų algoritmas, kuris naudoja navigacijos ir vietovės reljefo duomenis, kad išvengtų susidūrimo su žeme. Algoritmas turi būti labai protingas, kad įvertintų lėktuvo skrydžio trajektoriją ir pagal tai nuspėtų piloto būseną bei intencijas. Kartais pilotai atlieka sudėtingus manevrus pakankamai arti žemės – būtų negerai, jei GCAS („Automatic Ground Collision Avoidance System“) imtų trukdyti.
Išslaptintame ir 2016 metais internete publikuotame vaizdo įraše net galite pamatyti momentą, kai GCAS imasi darbo. F-16 smigo žemyn maždaug vieno kilometro per sekundę greičiu. Kai naikintuvas nuo 15 km aukščio nusileido iki 4, „Auto GCAS“ įsijungę ir nukreipė lėktuvo nosį aukštyn. Tąkart iki susidūrimo su žeme, kuris neabejotinai būtų pasibaigęs piloto žūtimi, buvo likusios vos 4 sekundės.
„Lockheed Martin“ teigimu, „Auto GCAS“ iki šiol išgelbėjo 11 pilotų. Tai yra sudėtinga sistema, tačiau ji suteikia galimybę pilotui išgyventi. Po kiek laiko žmogus atgauna sąmonę ir susiorientuoja aplinkoje.
Pilotai šiaip yra ruošiami atlaikyti dideles apkrovas. Atlikdami staigius posūkius jie daro specialius raumenų ir kvėpavimo pratimus, taip tarsi bandydami sulaikyti kraują galvoje. Kartais artėjantis sąmonės praradimas apie save informuoja tuneliniu regėjimu – pilotas gali atpažinti tokią situaciją ir ištiesinti lėktuvą. Tačiau dažniausiai miegas aplanko pakankamai netikėtai.
