Liepos 15 d. bendrovė „Segway Personal Transporter“ nutraukia 19 metų trunkančią dviratės transporto priemonės „Segway“, kurią Lietuvos kalbininkai siūlo vadinti riedžiu, istoriją.
„Segway“ ir panašūs produktai iki šiol lieka populiarūs tarp policininkų ir pramogų sferos darbuotojų, tokių kaip gidai, tačiau ne tarp įprastų vartotojų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kai kuriose šalyse jiems taikomi ribojimai, jų kaina yra gana aukšta, o papildomų problemų kėlė ir šios transporto priemonės valdymas. Riedžiu važiuoti reikia atsistojus ant plačios platformos, o judėjimo kryptis yra nustatoma pagal kūno padėtį. Visgi jei naudotojas palinksta per daug, prietaisas gali imti suktis arba numesti važiuotoją.
Bendrovės prezidentė Judy Cai spaudai sakė, jog šis sprendimas nebuvo lengvas, tačiau nebuvo ir spontaniškas: „Nors šiandieninė pasaulinė pandemija paveikė pardavimus ir produkciją, tai nebuvo lemiamas veiksnys apsisprendžiant.“
Tiesa, šis verslas sudarė tik 1,5 proc. bendrovės „Segway“ pajamų, rašo „Sky News“. Nuo 2015 m. kinų bendrovei „Ninebot“ priklausanti bendrovė gamina ir kitų, rinkoje paklausesnių, produktų, tarp jų ir elektrinius paspirtukus – į šį verslą „Segway“ įsitraukė nuo 2017 m.
Pirmąkart rinkoje riedžiai pasirodė 2001 m. ir kainavo daugiau nei kai kurie naudoti automobiliai – apie 5 tūkst. JAV dolerių. Šiandien kai kurių modelių kaina būna ir dar didesnė – internete galima rasti pasiūlymų už 6 tūkst. ir daugiau JAV dolerių.
Visgi šio prietaiso palikimas niekur nedings. Jų išradėjas, daugiau nei 1000 patentų turintis JAV inžinierius Deanas Kamenas sėkmingai užsiima kitais panašiu principu veikiančiais judėjimo prietaisais, o „Segway“ riedžių technologiniu pagrindu buvo sukurti ir rinką papildė vadinamieji balansiniai riedžiai (angl. hoverboard). Nuo pirmųjų jie skiriasi savo dydžiu bei tuo, kad neturi rankenos, skirtos vairuoti ir pusiausvyrai laikyti.
Per savo egzistenciją šią transporto priemonę bandyta drausti įvairiose šalyse. Po rimtų incidentų daugybė Jungtinės Karalystės miestų uždraudė juos naudoti viešose vietose, o Italija ir Prancūzija apribojo važiavimo greitį.
Žiniasklaidoje nuolatos šmėžuodavo istorijos apie su riedžiais susijusius incidentus. Vienas tokių nelaimėlių 2003 m. buvo ir JAV prezidentas George’as Bushas, susižeidęs po nedidelio incidento atostogaujant. Kur kas blogiau baigėsi britų milijardieriui Jimi Heseldenui, kuris manevruodamas riedžiu įkrito į upę ir žuvo. Incidentas įvyko praėjus vos 10 mėnesių po to, kai J. Haseldenas įsigijo „Segway Inc.“ bendrovę.
Kitas žiniasklaidoje garsiai nuskambėjęs atvejis įvyko 2015 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Kinijoje, kai į daugkartinį pasaulio ir olimpinių žaidinių čempioną sprinterį Usainą Boltą atsitrenkė segvėjumi važiuojantis operatorius.
Riedžiai rado savo vietą ir Lietuvoje. Vienas didžiausių jų populiarintojų buvo ankstesnis Vilniaus meras Artūras Zuokas, o 2008 m. trijų didžiųjų miestų policininkai pirmą kartą oficialiai išbandė šias transporto priemones savo darbe. Įvertinę rezultatus komisariatai vėliau pradėjo naudoti juos nuolat patruliuoti.
Paieška archyve
