Rusija savo pusiau autonominius tankus „Uran-9“ pirmą kartą realiuose kariniuose veiksmuose panaudojo praėjusiais metais Sirijoje. Tačiau panašu, kad šios kovos mašinos pasirodė labai prastai.
Kaip praneša „The National Interest“, nuotoliniu būdu valdomi „Uran-9“ tankai susidūrė su daugybe problemų, įskaitant jų jutiklius, kurie veikė gerokai prasčiau, nei buvo teigiama pristatant šiuos tankus.
„Uran-9“ © commons.wikimedia.org
„Uran-9“ tankai negaudavo signalo, nes jį tiesiog užblokuodavo pastatai. Ir „The National Interest“ daro išvadą, kad prastas šių kovos mašinų pasirodymas yra aiškus ženklas, kad dar laukia ilgas kelias, kol antžeminės kovos mašinos taps autonominėmis.
2015 m. Rusija skelbė, kad 30 proc. turimų kinetinių ginklų – kulkos, raketos ar bet kokie kiti ginklai, fiziškai susiduriantys su taikiniu – iki 2025 m. bus valdomi nuotoliniu būdu.
Ir idealiame pasaulyje tankai galėtų labai sklandžiai integruotis su pėstininkų būriais. Tokie tankai būtų valdomi nuotoliniu būdu arba dirbtų pusiau automatiniu režimu ir taip padėtų aptikti ir užimti priešų teritorijas.
Tą iš esmės ir turėjo užtikrinti „Uran-9“ tankai, bet realybė yra visai kitokia. Iš tikrųjų „Uran-9“ tankai sugebėjo aptikti kliūtis ir taikinius, bet tik iki 1,25 mylios (2 km), o tai yra vos trečdalis gamintojo deklaruoto atstumo.
Kita problema, kad „Uran-9“ tankams judant, jų turimi jutikliai ir ginkluotė tapo beverčiais. Kareiviai teigė, kad tankai buvo nestabilus ir pastebėtas akivaizdus vėlavimas į duodamas komandas šauti.
Bet ties tuo nesibaigė visos problemos. Kaip informuoja „The National Interest“, dėl kovos lauke esančių kliūčių, tarp „Uran-9“ tanko ir nuotolinio valdymo pulto būtinas atstumas sumažėjo nuo beveik 3 km iki mažiau nei 400 metrų.
Tai iš esmės reiškia, kad tanką nuotoliniu būdu valdantis žmogus privalo būti labai arti paties „Uran-9“ ir nebelieka jokios prasmės į mūšio lauką siųsti tokios kovos mašinos.
