Kinijos korporacija CETC pristatė kvantinio radaro prototipą. Šiuo radaru bus galima aptikti menkai pastebimus taikinius netgi veikiant radioelektroninei gynybai. Radaro pristatymas įvyko šio mėnesio pradžioje Zhuhai aviacijos parodoje, tačiau į ją buvo įleidžiami tik kinų korespondentai. Pristatytas įrenginys jau ne kartą buvo sėkmingai išbandytas Kinijos šiaurės vakaruose esančiame poligone.
Šiuolaikinės radiolokacinės stotys gali aptikti įvairius taikinius, o aptikimo atstumas priklauso nuo objekto atspindėjimo gebos. Kuo daugiau radiolokacinių bangų taikinys atspindi į radarą, tuo didesnis jis atrodo ekrane. Siekdami sumažinti atstumą, kuriuo lėktuvas gali būti aptiktas, tyrėjai sukūrė ne vieną mažo pastebimumo technologiją. Naudojant specialią geometrinę formą, radijo bangas sugeriančias dangas ir kompozicines medžiagas, tam tikru rakursu galima sumažinti atspindimų radijo bangų kiekį.
Mažo pastebimumo technologijos, „slepiančios“ nuo radaro objektus, naudojamos kai kuriuose šiuolaikiniuose koviniuose lėktuvuose, pavyzdžiui, „Su-57“, „F-22 Raptor“, „F-35 Lightning II“, „J-20“ ir „B-2 Spirit“. Mažo pastebimumo technologijas naudojantys lėktuvai nepastebėti priešininko radarų gali arčiau priskristi prie taikinio. Nuolat vystantis mažo pastebimumo technologijoms, kariškiai ėmė aktyviai domėtis naujais „nematomų“ taikinių aptikimo metodais. Viena iš tokių priemonių ir yra kvantinis radaras.
Kaip dėstoma CETC aprašyme, jos kvantiniame radare naudojamas kvantinio susietumo principas. Taip vadinamas fenomenas, kai kvantinių objektų kai kurios charakteristikos tampa susietos tarpusavyje. Kiniškame radare naudojamos susietų fotonų poros. Vieni fotonai lieka sistemoje kaip kontroliniai, o kiti konvertuojami į mikrobangas ir formuoja skenuojantį radaro spindulį, kaip įprastiniame radare. Į kokį nors objektą pataikę spindulio fotonai atspindimi į radarą ir registruojami, paskui atspindėtų dalelių būsena palyginama su kontrolinių fotonų būsena.
Kinų tyrėjai anksčiau tvirtinto, kad pagal pakitusias fotonų charakteristikas galima paskaičiuoti ne tik standartinius taikinio parametrus, bet ir cheminę jo paviršiaus sudėtį, pavyzdžiui, dažų sudėtį. Tyrėjai tvirtins, kad tikslo aptikimui pakanka vos vieno grįžusio fotono. Radiolokacinė stotis kuriama nuo 2015 metų, o apie jos sukūrimą Kinijos korporacija CETC paskelbė 2016 metais.
Tyrėjų teigimu, atliekant radaro prototipo bandymus, taikinius ore jis aptikdavo iki 100 kilometrų atstumu. Paskui specialistai radarą patobulino, kad jis galėtų patikimai veikti ir dieną. Parodoje pristatytas įrenginys gali aptikti ir sekti lėtus antvandeninius taikinius. Daugiau smulkmenų apie naująjį kvantinį radarą kol kas nežinoma.
2010 metais apie kvantinio radaro projekto pradžią paskelbė JAV Perspektyvių gynybinių projektų agentūra (DARPA). Ši organizacija sudarė kontraktą su JAV kompanija „Lockheed Martin“. Ji jau sukūrė keletą laboratorinių pavyzdžių, kuriais galima aptikti įvairiausius taikinius ir juos identifikuoti. Laboratoriniai pavyzdžiai gali „matyti“ net per maskuotę.
Paieška archyve
