Kas yra maži, greiti ir paleidžiami iš naikintuvo papilvės? Ne sviediniai, o dronų spiečiai.
JAV kariuomenės atstovai paskelbė apie sėkmingą didžiausio iki šiol bandymo su skrendant paleidžiamų dronų spiečiumi, įvykdymą. Bandymuose trys „F/A-18 Super Hornet“ naikintuvai paleido 103 „Perdix“ dronus, kurie tada susisiekė tarpusavyje ir atliko skraidymo pratimus, pamėgdžiojančius žvalgybos misiją.
Bet spiečius iš anksto nežino, kaip būtent jis atliks užduotį. Kaip paaiškino Williamas Roperis iš Gynybos departamento savo pranešime:
„Perdix“ nėra iš anksto užprogramuoti ir sinchronizuoti individai, tai – kolektyvinis organizmas, naudojantis sienas paskirstytas smegenis sprendimų priėmimui ir prisitaikymui vienam prie kito, kaip vyksta ir spiečiuose gamtoje. Kadangi kiekvienas „Perdix“ bendrauja ir bendradarbiauja su kiekvienu kitu „Perdix“, spiečius neturi lyderio ir gali be problemų prisitaikyti prie naujų ar iš komandos pasitraukiančių dronų.
Dronų paleidimas iš greitai lekiančio naikintuvo nėra paprasta užduotis, nes didelis greitis ir turbulencija juos mėto ir gali pažeisti. Bet tai yra jau šeštoji „Perdix“ drono, sukurto MIT tyrėjų ir pavadinto Senovės Graikijos mitinio veikėjo vardu, karta, galinti paleidimo metu atlaikyti M 0,6 greitį ir -10 °C temperatūrą.
„Washington Post“ pranešime pernai paaiškinta, kad jie buvo sukurti kaip 20 mln. dolerių Pentagono programos dalis, skirta papildyti esamą karinių dronų flotilę. Tikimasi, kad mažus orlaivius, sveriančius apie pusę kilogramo ir gan nebrangius, nes pagamintus iš standartinių detalių, būtų galima naikintuvais paleisti atlikti misijų, kurioms paprastai reikėtų daug didesnių dronų, panašių į „Reaper“.
Panašu, jie tokiam tikslui gali gerai pasitarnauti. Dabar Pentagonas drauge su Silicio slėnio tipo inovacijų organizacija „Defense Innovation Unit Experimental“ kuria tokių mikrodronų flotiles.
