Kai specialistai kuria robotus, svarbiausia yra jų pirminė funkcija – užduotis, kurią jie turės atlikti. Tik tada rašomi algoritmai, kurie reguliuoja roboto saugumą.
Kiekvienas robotas turi savo saugumo mechanizmą, kuris jį apsaugo, pavyzdžiui, nuo susidūrimo su kokiu objektu ar kitu robotu. Tai – tarsi nematomas burbulas, kurio negali pereiti kiti robotai. Tol, kol niekas nepatenka į tą burbulą, robotai juda ir atlieka savo užduotis. Tačiau jeigu vienoje vietoje veikia daug robotų, dažnai atsitinka taip, kad jie ima visai nebejudėti tam, kad apsaugotų savo burbulą arba nepaliestų kito, rašo sciencedaily.com.
„Įsijungia visi robotų saugumo mechanizmai, todėl galiausiai jie tiesiog sustingsta“, – teigia Džordžijos technologijos instituto robotikos specialistas Magnusas Egerstedtas.
Džordžijos technologijos instituto laboratorijose mokslininkai sukūrė algoritmus, kurie leidžia robotams netrukdomiems judėti vos per kelis centimetrus vieniems nuo kitų. Tai – pirmasis algoritmas, kuris leidžia robotams nesusiduriant funkcionuoti taip arti.
„Kalbant labai paprastai, tiesiog sumažinome jų saugumo burbulų dydžius“, – priduria M. Egerstedtas.
Panašus algoritmai robotikoje nėra naujovė. Juos itin aktyviai tobulina „Google“, ypatingai autonominiuose automobiliuose.
„Keliuose dar nevažinėja tūkstančiai autonominių automobilių. Nors robotikos specialistai nuolat tobulina „Google“ automobilių saugumo algoritmus, šiuolaikinės technologijos dar neleistų vienu metu kelyje važiuoti tūkstančiams tokių automobilių“, – aiškina M. Egerstedtas.
Algoritmas pristatytas konferencijoje Las Vegase.
