Automobilių pramonė pastaruoju metu patiria perversmą. Tobulėjant technologijoms nereikia stebėtis, jog ir automobilių gamintojai bando ieškoti naujų priemonių, kaip palengvinti žmonių gyvenimą. Vienas iš tokių sprendimo būdų – savaeigiai (arba autonominiai) automobiliai.
Kas gali būti patogiau? Įsėdi į transporto priemonę, nurodai kelionės tikslą ir ramiai žvilgčioji per langą ar skaitai kokią knygą, – automobilis pats viską padarys už vairuotoją ir pristatys jus iš taško A į tašką B, C ar Z. Kol kas savaeigių automobilių technologija yra gemalo stadijoje, kompanijos tik nedrąsiai bando išmėginti savo automobilius bendrojo naudojimo keliais, tačiau neabejojama, jog vieną dieną tai taps neatsiejama mūsų gyvenimo kasdienybe.
Vis tik juodų debesų virš savaeigių automobilių technologijos išvaikyti neleidžia bandymų rezultatai. Žiniasklaidoje kartas nuo karto pasirodo pranešimų, kuriuose skelbiama, jog vienos ar kitos kompanijos savaeigis automobilis sukėlė eismo įvykį. Laimei, jog kol kas didesnių aukų buvo išvengta.
Nepaisant to, saugaus eismo ekspertai ėmė kelti moralės klausimą kalbant apie autonominius automobilius. Juk transporto priemonės vairuotojas savo, keleivių bei kitų eismo dalyvių gyvybes iš esmės patiki kompiuterinei sistemai, kuri priima sprendimus už žmogų. Ar tai problema?
Keliuose gali nutikti įvairiausių situacijų ir tam tikrais atvejais gali tekti kompiuteriui nuspręsti, ar savaeigį automobilį su žmonėmis viduje nukreipti į šalikelę ar kokį kitą objektą šalia kelio, ar tiesiog rėžtis į kitą automobilį, o galbūt ir pėsčiąjį ar žmonių minią.
Atlikti nuomonės tyrimai parodė, jog respondentai pritaria savaeigių automobilių technologijai ir siekiui sumažinti aukų skaičių keliuose. Vis tik respondentai pripažįsta, jog tikrai nenorėtų sėdėti savaeigiame automobilyje, kuris turi priimti sprendimą ir nuspręsti už patį vairuotoją, ar išsaugoti pėsčiuosius, ar bandyti apsaugoti automobilyje esančius žmones.
