JAV pradeda savo piliečiams išdavinėti pasus su integruota mikroschema, kurioje saugoja spausdintinių paso duomenų kopija. Tokie pasai vadinami biometriniais, na o jų diegimas plačiai aptarinėjamas jau kurį laiką.
Mikroschemas į pasus sumanyta dėti dėl didesnio saugumo. Jos yra vienkartinio įrašymo, tad informaciją jose fiziškai nelabai galima pakeisti. Tokiu būdu pasų padirbinėjimas tampa sudėtingesnis, nei tik spaudos darbai. Pareigūnai oro uostose ir kitur „ginkluojami“ biometrinių pasų lustų informaciją galinčiais nuskaityti įrenginiais. Tada belieka palyginti tai, kas rodoma kompiuterio ekrane su tuo, kad atspausdinta pase.
Iš kitos pusės, biometrinius pasus aršiai kritikuoja asmens duomenų apsauga besirūpinantieji. Problema tame, jog kai kurių šalių sukurtus biometrinius pasų informaciją galima nuskaityti ir tiesiog praeinant greta jo turėtojo. Vėliau ją galima panaudoti ne itin doriems tikslams.
Pamažėle biometrinius pasus turėtų pristatyti beveik visos Europos šalys neišskiriant ir Rusijos. Gana įdomu, kad mes Lietuvoje esame viena iš pirmųjų šalių, šią technologiją pritaikiusių. Diplomatiniai Lietuvos pasai turi mikroschemas jau beveik metus laiko. Nuo šio rudens jos turėtų pasirodyti visuose naujai išduodamuose pasuose.
